Kaip praneša teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei ieškovų R. T., P. T., S. T. ir J. T., apeliacinius skundus, nutarė, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. T. kardomoji priemonė – suėmimas – buvo skirta nepagrįstai, todėl valstybė turi atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
Bylą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. nutartimi V. T. buvo skirtas suėmimas, kurio terminas šešis kartus pratęstas (bendra suėmimo trukmė 233 dienos).
Civilinės bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu 2013 m. ieškovas V. T. mirė.
Pasak teisėjų kolegijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kontekste įvertinus V. T. skirto suėmimo pagrindus ir nutarčių motyvus, matyti, kad griežčiausia kardomoji priemonė buvo skirta formaliais pagrindais.
Teismai, nagrinėję suėmimo klausimą, realiai nevertino galimybės skirti švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat realių faktinių duomenų, kad Vilniuje gyvenęs V. T. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo ar jam trukdys, nebuvo nustatyta.
Be to, suėmimo metu vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo vertintas kaip organizuotas nepakankamai operatyviai ir pažeidžiantis V. T. teisę į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą.
Prokuroro prašymu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. skyrė V. T. suėmimą dėl įtarimų, jog šis pagrobė didelę pinigų sumą iš banko klientų aptarnavimo poskyrio.
Suėmimo terminas buvo nuolat pratęsiamas, ir tik Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 5 d. nutartimi konstatuota, kad ta aplinkybė, jog asmuo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, negali būti pakankamu pagrindu toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
Suėmimas buvo pakeistas dviem kitomis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir paso atėmimu. Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl V. T. buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.
Civilinės bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu 2013 m. ieškovas V. T. mirė.
Ieškovo V. T. teisių perėmėjai tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai bei teismai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, ir prašė priteisti beveik 85 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos, kurią patyrė suimtasis V. T.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą tenkintini iš dalies, nes bylos duomenys nepatvirtina visos nurodomos žalos dydžio.
Atsižvelgiant į tai, ieškovams iš valstybės priteista beveik 14 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
