Kaip informuojama Lietuvos Respublikos prokuratūros išplatintame pranešime spaudai, ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų vasario mėnesį kaltinamasis, žinodamas, kad yra fiktyviai įdarbintas mažojoje bendrijoje, apgaule siekė gauti vartojimo kreditus iš įvairių kredito įstaigų.
Įtariama, kad vyras, pateikęs paraiškas vartojimo kreditui gauti, jose įtvirtino žinomai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą darbą, gaunamą darbo užmokestį.
Manoma, kad kaltinamasis, siekdamas gauti kreditus ir sutikdamas su paskolos sąlygomis, teikė savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Nustatyta, kad veikdamas tokiu pat principu ir suklaidindamas kredito įstaigas, kaltinamasis apgaule įgijo vartojimo kreditus iš 7 kredito įstaigų už beveik 37 tūkst. eurų.
Baudžiamasis kodeksas už kreditinį sukčiavimą numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
