Kovo 5 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje 2004 metais gydytojo akušerio-ginekologo licenciją įgijęs V.Abraitis kaltinamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir neteisėtai rinkęs ypatingai jautrią informaciją apie privatų asmenų gyvenimą.
Paaiškėjo, kad teikdamas ambulatorines bei stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas valstybinėse ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose Kaune, jis net kelerius metus slapta filmuodavo pacientes konsultacijų metu.
Aukomis tapo Kauno regiono gyventojos, o viskas iškilo į paviršių atliekant visai kitą ikiteisminį tyrimą – dėl galimo kyšio paėmimo iš pacientės Klaipėdoje.
Tirdami įtariamą kyšininkavimo faktą tyrėjai gavo duomenų apie kaltinamojo mobiliajame telefone saugomus vaizdo įrašus.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis žurnalistams teigė, kad vaizdo įrašai padaryti konsultacijų metu, pacientėms nežinant.
„Filmuojamos buvo intymios kūno vietos“, – ketvirtadienį 15min patikslino prokuroras.
Dirbo toliau be licencijos?
Viešoje erdvėje pasklido informacija, kad akušerio-ginekologo licencija V.Abraičiui buvo sustabdyta 2024 m. spalį, bet lapkritį neva buvo išduota nauja medicinos gydytojo licencija, su kuria jis sėkmingai, kaip teigiama, kartą per savaitę konsultavo toliau pacientes Kauno klinikose.
Šiuos pasklidusius teiginius ketvirtadienį 15min griežtai paneigė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas.
Pasak jo, nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. šis gydytojas neteikia paslaugų Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, o nuo spalio 1 d. įstaigoje visai nebedirba.
„Mūsų klinikoje jis dirbo daugiau nei 20 metų“, – patikino M.Kliučinskas.
Įsivėlė klaida
Tiesa, istorijai iškilus į dienos šviesą, kovo 5-ąją, V.Abraičio pavardė vis dar šmėžavo Kauno klinikų internetinėje svetainėje.
Kauno klinikos 15min paaiškino, kad įvyko paprasčiausia žmogiškoji klaida – pavardė buvo palikta sename medikų darbo grafike, kuris nebuvo atnaujintas internetinėje svetainėje nuo praėjusio rudens.
Ketvirtadienį ši klaida jau buvo ištaisyta – V.Abraičio pavardės tarp medikų nebeliko.
Ar galėjo filmuoti moksliniais tikslais?
Atvykęs konsultacijai pas gydytoją ar gulėdamas ligoninėje pacientas įprastai pasirašo pluoštą dokumentų ir sutikimų. Dažnai sutinkama ir dėl nuasmenintų duomenų apie jo sveikatos būklę naudojimą moksliniais tikslais.
Ši situacija meta šešėlį visai medicinos bendruomenei.
Ar į teisėsaugos rankas pakliuvęs V.Abraitis gali teisintis, jog filmavo pacientes būtent akademiniais ir darbo sumetimais?
„Bet koks paciento filmavimas ar vaizdo medžiagos naudojimas mokslo tikslais reikalauja informuoto paciento sutikimo“, – į šį klausimą atsakė M.Kliučinskas.
Jis nekomentavo to, ar filmuojamos pacientės buvo ir Kauno klinikų patalpose. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo, visos kitos su šia situacija susijusios aplinkybės yra ikiteisminio tyrimo objektas, todėl jas komentuoti gali tik atsakingos institucijos.
„Jeigu šie kaltinimai pasitvirtins, tai tokios situacijos yra netoleruotinos ir nesuderinamos su gydytojų profesinės etikos standartais. Ši situacija meta šešėlį visai medicinos bendruomenei: kelia visuomenės pasipiktinimą, mažina gydytojų profesijos prestižą ir silpnina pacientų pasitikėjimą visa sveikatos priežiūros sistema“, – skandalingą situaciją komentavo M.Kliučinskas.
Pacientės sunerimo: gal nufilmavo ir mus?
Po to, kai 15min paskelbė apie Klaipėdos apygardos prokuratūros atliekamą tyrimą, sunerimo pacientės, kurios lankėsi pas V.Abraitį.
„O kaip sužinoti, ar manęs nenufilmavo šis gydytojas? Jis mane prižiūrėjo, kai klinikose gulėjau dvi savaites dėl nėštumo problemų“, – 15min rašė viena kaunietė.
Kaip patikslino Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Agnė Gotautaitė, pacientės, manančios, kad galėjo būti filmuojamos, turėtų kreiptis su prašymu į ikiteisminį tyrimą atlikusią instituciją – šiuo atveju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybą arba prokuratūrą.
„Baudžiamojoje byloje surinktus duomenis būtų galima peržiūrėti, jei moterys nurodytų laikotarpį, kada lankėsi pas gydytoją. Nustatant pacientės tapatybę, būtų galima patikrinti, ar vaizdo įrašų darymo laikas sutampa su laikotarpiu, kai buvo teiktos paslaugos pacientui“, – patikslino A.Gotautaitė.
Pareiškė civilinius ieškinius
Kaip skelbta anksčiau, nuo 2018 m. birželio iki 2023 m. birželio minėtomis aplinkybėmis buvo nufilmuota apie 20 šio gydytojo pacienčių. Duomenų apie vaizdo įrašų platinimą ikiteisminio tyrimo metu negauta.
Iš 20-ies V.Abraičio nufilmuotų pacienčių identifikuotos aštuonios. Apie tai, kad buvo mobiliuoju telefonu filmuojamos, jos neįtarė.
Šešios jų pateikė ieškinius teismui dėl patirtos žalos. Bendra ieškinių suma – 50 tūkst. eurų.
Pats V.Abraitis su žurnalistais bendrauti nepanoro – išgirdęs klausimą, padėjo ragelį.
Šiuo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamasis yra laikinai nušalintas nuo pareigų, taip pat jam sustabdyta teisė užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo veikla.
Prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosioms padarytos žalos atlyginimą, yra apribotos nuosavybės teisės į kaltinamojo turimą turtą.
Asmeniui už tokio pobūdžio veikas gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Aktyviai reiškėsi per pandemiją
Gydytojas V.Abraitis koronaviruso pandemijos metu aktyviai reiškė savo nuomonę.
Jis buvo Sveikatos teisės instituto, kuriame susibūrė skiepų nuo Covid-19 priešininkai, įkūrėju ir ekspertu, aktyviai reiškė savo poziciją nesisteminėje žiniasklaidoje, televizijos bei „Youtube“ rodomose laidose. Tiesa, dabar V.Abraičio pavardės tarp Sveikatos teisės instituto ekspertų nebeliko.
V.Abraitis laidose būdavo pristatomas kaip patriotas, tradicinės šeimos šalininkas, drąsiai sakantis savo nuomonę.
Jis taip pat pagarsėjo, kai 2022 m. gruodžio 27 d. vakare užsipuolė ir sužalojo greitosios pagalbos mediką.
„Paciento artimasis panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą, elgėsi agresyviai medikų atžvilgiu, grasino, naudojo fizinę jėgą. Jis pasišalino iš įvykio vietos iki atvykstant policijos pareigūnams. Užpulti medikai surašė pareiškimus policijai“, – tuomet buvo rašoma pranešime.
Pirminiais duomenimis, konfliktas kilo todėl, kad vyro pažįstama, dėl kurios sutrikusios sveikatos būklės atvyko medikai, buvo gabenama ne į tą gydymo įstaigą, į kurią pageidavo barnį sukėlęs žmogus.
Gresia laisvės atėmimas iki 5 metų
Gydytojui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį („Piktnaudžiavimas“) 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį („Neteisėtas informacijos rinkimas apie privatų asmens gyvenimą“). Asmeniui už tokio pobūdžio veikas gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
