Moteris taip pat pripažinta kalta dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau nepasitvirtino jai pateikti kaltinimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, pranešė Apeliacinis teismas.
Byloje nustatyta, kad A.Trilikauskienė šešiems nukentėjusiesiems aktyviai teikė informaciją apie tariamas grėsmes jų sveikatai, gyvybei, santykiams, finansinei padėčiai, o vėliau, padedama sutuoktinio, sudarydavo įspūdį, kad savo magiškomis galiomis už tam tikrą atlygį gali juos apsaugoti nuo minėtų grėsmių.
„Taip nuteistoji, piktnaudžiaudama nukentėjusiųjų pasitikėjimu, manipuliuodama jų savijauta ir pagalbos poreikiu, reikalavo atlygio už suteiktas paslaugas, siekdama, kad nukentėjusieji sudarytų jiems nenaudingus sandorius, perduotų jai savo turtą ar pinigines lėšas. Tokiais veiksmais A.Trilikauskienė ne tik apgaule įgijo svetimą turtą, bet ir nesunkiai sutrikdė dviejų nukentėjusiųjų sveikatą“, – teigiama teismo pranešime.
Tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, kad nors dalis nukentėjusiųjų turto išviliota apgaule, sudarant dovanojimo sutartis pas notarą, tai nelemia, kad padarytas ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikaltimas, nes šiuos veiksmus apima sukčiavimo nusikaltimas. Todėl A.Trilikauskienė dėl turto legalizavimo išteisinta.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat pakeistas, sumažinant nuteistiesiems skirtų bausmių dydžius. Apeliacinio teismo teigimu, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nuteistųjų charakteristikas, padaryta išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas skyrė per griežtas bausmes.
Apeliacinio teismo nuosprendžiu A.Trilikauskienei skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, D.Trilikauskui – 105 tūkst. eurų bauda.
Apygardos teismas moteriai buvo skyręs šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos sutuoktiniui – 154 tūkst. eurų baudą.
Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiesiems iš nuteistųjų priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – daugiau nei 0,5 mln. eurų – palikta nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
