15min aprašė istoriją apie tai, kaip 2024 m. spalio pabaigoje viename Kauno V.Krėvės pr. daugiabutyje pro šalį praeinantys 8-9, tikėtina, apsvaigę, paaugliai sulaužė užkardus, pro kuriuos gyventojų automobiliai patenka į požeminę stovėjimo aikštelę. Kartu buvo apgadintas ir vienas „Mercedes-Benz“.
Kaip žurnalistei pasakojo vietos gyventojai, tie paaugliai beveik kiekvieną vakarą renkasi šalia daugiabučio, svaiginasi, vidury nakties rėkauja. O spalio pabaigos incidentas net baigėsi gausiomis policijos pareigūnų pajėgomis ir agresyvių nepilnamečių sulaikymais.
Kol keliems grupės lyderiams buvo dedami antrankiai, viena iš paauglių, incidento liudininkų teigimu, spardė pareigūnę, rovė jai plaukus.
Paauglių nekontroliuojamą šėlsmą užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.
„Ir niekas jiems nieko negali padaryti, nes yra nepilnamečiai“, – stebėjosi daugiabučio gyventojai, kuriems padarytos turtinės žalos niekas neatlygino – teko patiems tvarkytis sugadintus užkardus.
Keistis nenori
Tokie pasikartojantys paauglių išpuolių ir turto niokojimo atvejai neramina ne tik visuomenę, bet ir vaiko teisių gynėjus.
Kaip situaciją 15min komentavo Andželika Vežbavičiūtė, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, padedant policijos pareigūnams, specialistai yra identifikavę pernai spalio pabaigos incidente dalyvavusius paauglius, kurių amžius svyruoja nuo 13 iki 17 metų.
„Jau bendravome su paaugliais bei jų tėvais arba globėjais, vertinome jų situaciją šeimose. Paaugliams ir jų šeimoms inicijavome ir šiuo metu jiems turėtų būti teikiama pagalba, tačiau padėtį apsunkina tai, kad nepilnamečiai nėra linkę priimti pagalbos, keisti savo elgesį“, – konstatavo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Seka kelias nepilnamečių grupes
Apie įvykį penktadienį 15min pakomentavo Kauno apygardos prokuratūra, įvertinusi ir bendrą paauglių nusikalstamumo lygį mieste.
„Situacija su paaugliais teisėsaugai žinoma ir kontroliuojama. Pastaruoju metu Kaune stebimos kelios atskiros nepilnamečių grupės, kurios daro teisės pažeidimus.
Negalima teigti, kad visi nusikaltimus ar teisės pažeidimus darantys nepilnamečiai yra iš globos įstaigų. Didesnė dalis – šeimose augantys vaikai. Globos įstaigų globotiniai dažniausiai bėga iš globos įstaigų, dėl ko pradedami ir atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl nepilnamečių dingimo be žinios“, – rašoma prokuratūros komentare 15min.
Dėl minimo pernai metų spalio pabaigos atvejo, kuomet buvo sulaužyti užkardai, kaip patikino pareigūnai, vis dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - „Viešosios tvarkos pažeidimas“.
Vienam nepilnamečiui yra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Jis anksčiau yra ne kartą baustas už teisės pažeidimus, kiek kartų, prokuratūra neatskleidžia.
„Visos nepilnamečių grupės, kurios siautėja Kaune, teisėsaugos pareigūnams yra žinomos. Šiuo metu yra atliekama eilė ikiteisminių tyrimų dėl galimai nepilnamečių padarytų teisės pažeidimų“, – pakomentavo prokuratūra.
Atsakomybė – sulaukus 14 metų
Kauniečiai įsitikinę, kad institucijos nežino, kaip pažaboti nepilnamečių agresiją ir smurtą, kad vaikai iš balos išlipa sausi ir žinodami tai, toliau siautėja. Ar įmanoma ir kokiomis priemonės sutramdyti nusikaltimus darančius paauglius?
Kaip paaiškino Kauno apygardos prokuratūra, už nepilnamečių padarytos žalos atlyginimą, kai nepilnametis pats neturi lėšų, atsakingi yra jų atstovai pagal įstatymą – tai tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kurios globoja ar rūpinasi įtariamaisiais, kaltinamaisiais, nuteistaisiais.
Atliekama eilė ikiteisminių tyrimų dėl galimai nepilnamečių padarytų teisės pažeidimų.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 14 metų, atsako tik už tam tikros kategorijos nusikalstamų veikų padarymą, tai yra už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą.
Už kitų nusikalstamų veikų padarymą asmuo atsako tik sulaukęs 16 metų amžiaus.
Numato eilę priemonių
Ar visą tai reiškia, kad 14 metų nesulaukęs paauglys gali daryti, ką nori, ir neatsakys už nieką?
Kaip paaiškino prokuratūra, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
„Apie nepilnamečių asmenų padarytus teisės pažeidimus, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, ar tada, kai tyrimas nutraukiamas, nes asmuo nėra sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, informuojamas savivaldybės meras, kuris paveda savivaldybės vaiko gerovės komisijai spręsti dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių taikymo“, – rašoma prokuratūros komentare.
Vaikui gali būti skiriamos šios minimalios priežiūros priemonės: lankytis pas specialistą; lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją; tęsti mokymąsi bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas; dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama teigiamai veikti vaiko elgesį; gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus; dalyvauti mediacijos procese; atlikti bendruomenei, švietimo ar kitai įstaigai, institucijai naudingą veiklą.
Numatytos ir vidutinės priežiūros priemonės, kurios gali būti skiriamos 14 metų sukakusiam paaugliui.
Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais.
Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienerių metų, bet ne ilgiau iki nepilnamečiui sukaks 18 metų. Ji gali būti pratęsta.
Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas (įskaitant priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip treji metai.
Galima pagalba ir vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, pavyzdžiui, numatyta lankytis pas specialistą; lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus; dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos, reabilitacijos, reintegracijos ir kitose programose, priemonėse ar mokymuose; dalyvauti mediacijos procese; gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas; gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų.
Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą) gali būti siūloma viena ar kelios pagalbos priemonės vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros vykdymo laikotarpiu.












