Kaip informuoja Generalinė prokuratūra, Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Danutė Baltrušaitytė, perdavusi miesto apylinkės teismui šią baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo su pareiškimu, prašė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti kooperatinės bendrovės „Šilagalio šilas“ valdybos pirmininką – 55 metų panevėžietį J. K. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu ir paskirti 100 MGL (13 tūkst. Lt) dydžio baudą.
„Sukčiavimu norėjęs pasipelnyti ir svetimo turto – darbo biržos piniginių lėšų, skirtų subsidijuoti naujas darbo vietas neįgaliesiems, pasigviešęs kooperatinės bendrovės valdybos pirmininkas sumanė pasinaudoti tuo, kad jis pats yra atsakingas asmuo už buhalterinės apskaitos organizavimą, jos tvarkymą ir faktiškai nekontroliuojamas – įrašė vadinamąją „mirusiąją sielą“, t. y. realiai nedirbusį sargą, padarė kitų pažeidimų. Darbo vietų subsidijavimui skirtas ir pasisavintas lėšas teko gražinti darbo biržai. Vadovui už padarytas nusikalstamas veikas teko atsakyti baudžiamąja tvarka“, – teigė ikiteisminį tyrimą organizavusi, kontroliavusi ir jam vadovavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Danutė Baltrušaitytė.
Panevėžio rajono Šilagalio kaime registruotos kooperatinės bendrovės „Šilagalio šilas“ vadovas, suklastojęs darbo sutartį, nurodė, kad bendrovės sargu priimtas asmuo, kuris realiai nedirbo. Sargui skirtą atlyginimą vadovas pasiimdavo sau. Tokiu būdu vadovas pasisavino Panevėžio darbo biržai priklausančius 8 tūkst. 626 litų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad užpernai nuo vasario mėnesio iki metų pabaigos vadovas, tyčia pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymą, į buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotus duomenis ir organizavo bei vykdė apgaulingą kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą.
Per tą laiką dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti kooperatinės bendrovės „Šilagalio šilas“ ūkinės finansinės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvo nesumokėta 1007,10 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 1427,95Lt įmokų „Sodrai“, padaryti kiti pažeidimai.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad užpernai buhalterinėje apskaitoje buvo pateikti neteisingi duomenys apie kai kuriems darbuotojams išmokėtus atlyginimus. Bendrovės kasos dokumentuose nurodyta, kad išmokėtas 7 tūkst. 841 litas, nors darbuotojai tų pinigų negavo. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose kai kurios nurodytos sumos yra mažesnės, negu jas gavo keletas darbuotojų.
Paskirtą baudą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuteistasis turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos kasą.
Įstatymas tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba nuslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, numato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų.
