Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius net nesiaiškino, ar liudydama teisme E.Karaliūnaitė melavo.
Kaip savo nuosprendyje pažymėjo teisėjas, nors E.Karaliūnaitė pasirašė ir buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., jos nuteisti nėra galimybių.
O priežastis labai paprasta, kai teisėsauga rinko informaciją apie S.Gulbino padarytus nusikaltimus, įtarimai dėl dokumentų klastojimo buvo pateikti ir E.Karaliūnaitei, vėliau jai suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
„Nei prieš šią apklausą, nei šios apklausos metu jai nebuvo išaiškinta Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens turima teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, nei BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtinta jos teisė neduoti parodymų prieš save pačią.
Nepaisant to, jog minėta liudytoja ir buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes turėjo realų pagrindą manyti, kad ji apklausiama ne kaip neutrali liudytoja, bet kaip potenciali įtariamoji ar potencialus asmuo, kuriam gali būti taikomos kitos „baudžiamojo pobūdžio“ priemonės“, – rašoma išteisinamajame nuosprendyje.
Būtent dėl šios priežasties teismas net nevertino, ar teisme policijos pareigūnė melavo dangstydama savo kolegą. Vis dėlto, teisėjo nuomone, šios bylos duomenys turėtų sudominti policijos Imuniteto valdybą.
„Esant tokiai situacijai, E.Karaliūnaitės parodymų, kurių pagrindu šioje baudžiamojoje byloje jai buvo pareikšti kaltinimai, vertinti teisingumo požiūriu nėra prasmės, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.
Visgi, nepaisant to, kad E.Karaliūnaitė šiuo nuosprendžiu išteisinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jau vien S.Gulbino atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtame ir jau įsiteisėjusiame nuosprendyje ir bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos ir duomenų, kurie gali būti reikšmingi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriui, kuris atlieka tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnės E.Karaliūnaitės veiksmų 2016 m. vasario 20 d. bei spręs dėl jos drausminės atsakomybės ir tinkamumo eiti policijos pareigūnės pareigas“, – rašoma nuosprendyje.
Egzekuciją surengusį pareigūną palaikė ir policija
Įdomiausia, kad bylos nagrinėjimo metu S.Gulbinas ir toliau galėjo vadintis policijos pareigūnu. Jis nebuvo iš pareigų atleistas net po pirmosios instancijos apkaltinamojo nuosprendžio ir policiją paliko savo noru.
Policijos pareigūnas S.Gulbinas šių metų pradžioje pripažintas kaltu, nes, atvykęs į iškvietimą dėl triukšmo, suguldė gimtadienį šventusį jaunimą ant žemės, surakino antrankiais, prieš juos smurtavo, naudojo pipirines dujas ir elektros impulsinį prietaisą „Taser“.
S.Gulbinas taip pat iškratė visą butą ieškodamas narkotikų, tačiau nieko neradęs, maždaug po valandos išleido iš buto visus ten buvusius jaunuolius.
Buto šeimininkui ir dar vienam aštuoniolikmečiui S.Gulbinas liepė eiti į lauką neapsirengus ir vasario 20-osios naktį laukti šaltyje, kol jis surašė administracinio teisės nusižengimo protokolus dėl triukšmo.
Išvažiuodamas S.Gulbinas pastebėjo du išeinančius jaunuolius, vienam jų be jokios priežasties pripurškė ašarinių dujų į veidą.
Jaunuolis su tokia neteisybe nesitaikstė ir surinkęs 112 numerį paprašė pagalbos. Tačiau po kelių minučių į pagalbą atskubėjo tas pats pareigūnas, jis jaunuolius apkumščiavo, o tada surašė protokolą, neva jaunuolis gatvėje šūkavo.
Už šiuos veiksmus S.Gulbinas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, taip pat dokumentų klastojimo, jam skirta skirta 1 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams.
