Pasidalijo žemėlapiu
Viena moteris savo „Facebook“ paskyroje su sekėjais pasidalino žemėlapiu, neva rodančiu, kad temperatūra ir šią vasarą, ir prieš 30 metų buvo tokia pati.
„Anksciau, buvo vadinama – VASARA, o sendiena – KLIMATO KAITA. Iliustracijoje matote, kaip zinesklaida manipuliuoja ta pacia temperatura, kad tik prastumt KLIMATO KAITOS darbotvarke (kalba netaisyta – red. past),“ – samprotavo internautė.
Iš jos žodžių galima suprasti, neva tokiomis orų prognozėmis dalijosi kažkuri žiniasklaidos priemonė.
Nuotraukoje matyti du Italijos žemėlapiai su orų prognozėmis. Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad ant pirmojo (mėlynos spalvos) žemėlapio paprasčiausiai uždėtas raudonos spalvos filtras ir taip gauta antroji nuotrauka, kuri neva turėtų įrodyti, kaip žiniasklaida tariamai manipuliuoja orų prognozėmis.
Išvada dėl pakoreguotos nuotraukos peršasi, kadangi visi ženkliukai nuotraukose yra identiški, o tai turėtų reikšti, kad ir saulė, ir debesys, ir vėjas 1995 ir 2025 metais buvo tokie patys tuose pačiuose regionuose. Vėjo kryptis buvo identiška, o toks sutapimas paprasčiausiai būtų nelogiškas.
Nuotraukoje nurodoma, neva vidutinė temperatūra yra 33 laipsniai, tačiau nėra aišku, kieno tai vidutinė temperatūra. Logiškai svarstant, tokia aukšta temperatūra negalėtų būti nei paros, nei savaitės, nei metų. Tai greičiausiai yra paprasčiausia aukščiausia dienos temperatūra, kurią įprastai matome prognozėse.
Be to, neaišku, ar nuotraukose matant Italiją ir reikėtų suprasti, kad ši tariama „vidutinė temperatūra“ yra šalies, ar žemyno, ar pasaulio. Nuotraukoms labai trūksta daugiau konteksto.
Jeigu šiuo atveju norėta parodyti, kad ir 1995 m., ir 2025 m. vasaromis Italijoje buvo dienų, kuomet temperatūra siekė 33 laipsnius, įmanoma, kad taip ir buvo. Tačiau viena karšta diena nei įrodo klimato kaitą, nei ją paneigia. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į mokslinius įrodymus ir tendencijas.
Apie panašias manipuliacijas 15min rašė ir anksčiau.
Taip pat skaitykite: Melagiena apie „melagieną“ dėl klimato kaitos: kodėl Švedijoje per 36 metus atvėso?
Taip pat skaitykite: Veikia lyg bulių: raudoni žemėlapiai gimdo melagienas, esą klimatas nesikeičia
Rekordinė karščio banga
Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba paskelbė, kad praėjęs mėnuo Vakarų Europoje buvo karščiausias nuo tada, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys.
„Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) nurodė, kad keliose Vakarų Europos šalyse temperatūra viršijo 40 laipsnių, o Ispanijoje ir Portugalijoje termometrų stulpeliai šoktelėjo iki 46 laipsnių.
Tarnybos duomenimis, į šiaurę nuo Lisabonos per karščius jutiminė temperatūra siekė 48 laipsnius. Anot „Copernicus“, ši temperatūra buvo maždaug septyniais laipsniais aukštesnė už vidutinę.
Didelėje Pietų Europos dalyje taip pat buvo vadinamųjų tropinių naktų, kai temperatūra naktį nenukrisdavo tiek žemai, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai atsigauti ir pailsėti.
Karščio bangų poveikį Europai dar labiau sustiprino rekordinė jūros paviršiaus temperatūra vakarinėje Viduržemio jūros dalyje. Birželį temperatūra šioje jūros dalyje pasiekė aukščiausią kada nors fiksuotą dienos maksimumą.
Viduržemio jūros paviršiaus temperatūra vakarinėje Viduržemio jūros dalyje birželį buvo itin aukšta – kai kuriose vietose penkiais laipsniais aukštesnė už vidutinę.
Pasak „Copernicus“, birželio 30 dieną jūros paviršiaus temperatūra temperatūra viršijo visų laikų rekordus ir pasiekė 27 laipsnius.
Aukštesnė nei įprastai vandens temperatūra padidina drėgmę ir kenkia jūros gyvūnijai, o naktį pakrantė atvėsta mažiau.
Naujienų agentūra AFP, remdamasi „Copernicus“ duomenimis, nustatė, kad praėjusį mėnesį 12 šalių ir apie 790 mln. žmonių visame pasaulyje patyrė rekordinį karštį.
Karščio bangos birželį alino kai kurias JAV valstijas ir didžiąją dalį Kinijos. Kinijos valstybinės žiniasklaidos teigimu, kai kuriose šalies dalyse temperatūra viršijo 40 laipsnių.
Be karščio bangų birželį kai kuriose pasaulio dalyse kilo ir kitų ekstremalių oro sąlygų.
Niokojantys miškų gaisrai siautėjo kai kuriose Kanados ir Pietų Europos dalyse, o pražūtingi potvyniai nusiaubė Pietų Afrikos, Kinijos ir Pakistano teritorijas.
ES klimato prievaizdas naudoja milijardus matavimų iš palydovų, laivų, orlaivių ir meteorologijos stočių, kad galėtų tirti klimato kaitą.
Jo duomenys kaupiami nuo 1940-ųjų, tačiau kiti klimato duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, ledo šerdys, medžių rievės ir koralų skeletai, leidžia mokslininkams išplėsti savo išvadas remiantis daug senesniais duomenimis.
Mokslininkai teigia, kad dabar išgyvenamas laikotarpis greičiausiai yra šilčiausias Žemėje per pastaruosius 125 tūkst. metų.
Temperatūra Italijoje
Italų faktų tikrinimo platforma „Facta“ neseniai taip pat analizavo du žemėlapius, kurie neva buvo užfiksuoti 30 metų tarpu (1995 ir 2025 metais). Nors šie žemėlapiai nėra identiški tiems, kuriais dalijosi lietuvė, melagingi teiginiai yra tokie patys – temperatūra tuomet ir šiemet buvo tokia pati.
Pasak „Facta“, žemėlapyje pateikiami duomenys neatitiko faktiškai patikrintų ir užfiksuotų temperatūrų.
„Norėdami patikrinti 1995 m. duomenis, remiamės Nacionalinės klimato duomenų apdorojimo ir sklaidos sistemos (SCIA), kurią valdo Aplinkos apsaugos ir tyrimų aukštesnysis institutas (ISPRA), maksimalios temperatūros duomenimis.
Milane temperatūra virš 30 laipsnių (maksimali) buvo pasiekta keliomis dienomis birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau 36 laipsnių užfiksuota tik vieną dieną liepą. Bolonijoje 36 laipsnių taip pat buvo pasiekta tik liepos pabaigoje, tačiau niekada birželį ar rugpjūtį. Tuo tarpu Turine 35 laipsnių vasaros mėnesiais nebuvo užfiksuota, o Aostoje 33 laipsnių niekada nebuvo pasiekta (30 laipsnių viršyta tik vieną kartą liepą).
Pagal ISTAT analizę, atliktą remiantis istorine kasdienės temperatūros duomenų seka, regionų sostinių vidutinė temperatūra laikotarpiu 1971–2021 rodo didėjimo tendenciją, o aukščiausios reikšmės fiksuojamos per pastarąjį dešimtmetį“, – išvada padarė leidinys.
Tuo tarpu birželio pabaigoje Italijos žiniasklaida skelbė, kad dvidešimt viename Italijos mieste buvo paskelbtas raudonasis pavojaus lygis, nes temperatūra siekė 40 laipsnių Lacijaus, Sardinijos, Toskanos ir Umbrijos regionuose. Tuo tarpu Neapolyje ir Palerme prognozuota iki 39 laipsnių. Sicilijoje uždraustas lauko darbas karščiausiomis dienos valandomis, tą patį padarė ir Ligūrija.
Pavojinga sveikatai
Aukšta gamtai ir žmonėms pavojinga temperatūra šiais metais pasireiškė ne tik birželį, bet ir užsitęsė iki liepos mėnesio.
Atskiri tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos karščiai padidėjo 4 laipsniais, todėl termometro stulpelis pasiekė tūkstančiams pažeidžiamų žmonių pavojingą lygį ir gerokai padidino prognozuojamą mirčių skaičių.
Šiemet Vakarų Europą užklupo neįprastai ankstyva karščio banga, o rekordinė vidutinė dienos temperatūra milijonams žmonių sukėlė nepatogumų ir stresą.
„Šiltėjančiame pasaulyje karščio bangos greičiausiai bus dažnesnės, intensyvesnės ir paveiks daugiau žmonių visoje Europoje“, – nurodė ES stebėsenos centro strateginė vadovė klimato klausimais Samantha Burgess.
Dvi karščio bangos birželio viduryje ir pabaigoje susijusios su vadinamaisiais karščio kupolais – meteorologiniu reiškiniu, kai dėl aukšto slėgio sistemos ilgą laiką išlieka karštas ir sausas oras.
Praėjusį mėnesį Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir kai kuriose Balkanų šalyse buvo užfiksuotos didžiausios jutiminės temperatūros, o jų poveikis žmogaus organizmui vertinamas atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip drėgmė.
Karščio bangos ypač pavojingos pagyvenusiems, sergantiems, silpniems žmonėms, vaikams ir lauke dirbantiems žmonėms. Tačiau užsitęsusios karščio bangos taip pat gali tapti pavojingos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo sveikatos, amžiaus ar profesijos.
Klimatas tik šiltėja
Klimato šiltėjimo tendencija matoma kiekvienais metais, o rekordai pasiekiami vos ne kasmet.
Remiantis Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) duomenimis, 2024 m. buvo šilčiausi metai nuo 1850 m., kuomet buvo pradėti registruoti pasauliniai duomenis. Pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra buvo 1,29 laipsnio aukštesnė už XX a. vidurkį ir 1,46 laipsnio aukštesnė už ikiindustrinį vidurkį (1850-1900 m. laikotarpį).
Taip pat pastebima, kad temperatūra Europoje pakilo maždaug 1 laipsniu daugiau nei likusiame pasaulyje.
2024 m. pasaulinės temperatūros anomalija – skirtumas nuo vidurkio – yra 0,10 laipsnio šiltesnė už ankstesnį rekordą, fiksuotą 2023 m.
NOAA pastebi, kad visi dešimt šilčiausių metų per 175 metus buvo užfiksuoti per pastarąjį dešimtmetį. Prasidėjus XXI a., pirmieji metai, kurie „pagerino“ rekordą, buvo 2005 m. Šiuo metu 2005 m. yra tik 13-i šilčiausi metai per istoriją.
Mokslininkai tikėjosi, kad neįprasta karščio banga atslūgs 2024-ųjų pradžioje pasibaigus šiltajam El Niño reiškiniui ir prasidėjus vėsesnei La Niña fazei.
Tačiau pasaulinė temperatūra vis dar yra rekordiškai aukšta, todėl mokslininkai kelia klausimą dėl kitų veiksnių, galinčių prisidėti prie atšilimo.
Paskelbtame atskirame moksliniame tyrime, pagrįstame istoriniais orų duomenimis, teigiama, kad birželio karščio bangos būtų buvusios 2-4 laipsniais vėsesnės, jei tirtuose miestuose nebūtų žmogaus sukeltos klimato kaitos.
Šiame tyrime iš viso nagrinėta 12 miestų, ir tik viename iš jų karščio bangos nebuvo susijusios su žmogaus sukelta klimato kaita.
Mokslininkai taip pat padarė išvadą, kad birželio karščio bangos galėjo nusinešti 2,3 tūkst. gyvybių.
Ano jų, du trečdaliai šių mirčių nebūtų įvykusios, jei ne klimato kaita. Tačiau tyrėjai pabrėžė, kad jų skaičiavimai yra tik trumpas platesnio masto karščio bangos vaizdas.
Tačiau jokių oficialių duomenų, kiek žmonių galėjo mirti dėl karščio bangų, nebuvo paskelbta, o šis tyrimas nebuvo recenzuojamas.
„Vos dviem ar keturiais laipsniais pakilusi karščio bangos temperatūra gali reikšti skirtumą tarp tūkstančių žmonių gyvybės ir mirties“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo dėstytojas Garifalas Konstantinudis.
„Štai kodėl karščio bangos vadinamos tyliaisiais žudikais. Dauguma su karščiu susijusių mirčių įvyksta namuose ir ligoninėse, už visuomenės akių, ir apie jas retai pranešama“, – žurnalistams nurodė jis.
Pasikartojanti dezinformacija
Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO), bendradarbiaudama su faktų tikrintojais, 2022 m. apžvelgė tuomet internete pasirodžiusias melagienas ir naratyvus, kuriuos paskatino kilusi karščio banga.
Bene dažniausiai buvo siekiama paneigti klimato kaitos egzistavimą apskritai ar jo sąsajas su žmonių veikla.
„Iš šio naratyvo sklinda žinia, kad mes, žmonės, galime ir toliau gyventi kaip visada, nes nerimas dėl klimato kaitos yra nepagrįstas arba, jei šis reiškinys egzistuoja, jis nesusijęs su žmonijos sprendimais ir veiksmais“, – pažymi EDMO.
Observatorija taip pat apžvelgia ir ne vieną žemėlapį, kurių nuotraukomis mėginta manipuliuoti internetinėje erdvėje.
„Visais šiais melagingų naujienų pavyzdžiais perteikiamo naratyvo ypatybė – bendros pastangos diskredituoti tradicinę žiniasklaidą, kurios pranešimais apie klimato kaitą, anot dezinformacijos naratyvų, negalima pasitikėti, nes jie tik skleidžia nepagrįstą paniką. Kartu minėtos melagingos istorijos perteikia ir kitą naratyvą, pagal kurį klimato kaita nėra tikra ir dabartinė situacija nebūtų tokia skirtinga nuo to, ką jau patyrėme praeityje.
Kartais šių dviejų naratyvų derinys sukuria tikras sąmokslo teorijas: tradicinė žiniasklaida kelia paniką dėl klimato kaitos (kuri ir taip neegzistuoja), kad kažkokios „didesnės jėgos“ galėtų kontroliuoti ir pavergti žmones“, – rašo EDMO.
15min verdiktas: melas. Žemėlapiai, kuriais dalijosi internautė, yra labai neaiškūs. Tikėtina, kad tai tėra ta pati orų prognozė su skirtingais spalvų filtrais. Net jeigu ji būtų tikra, kelios karštos dienos 30 metų skirtumu nieko neįrodo. Visi moksliniai įrodymai atskleidžia, kad klimato kaita egzistuoja, o rekordiškai karšta vasara šiemet yra to pasekmė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
