„Kalendorinė žiema jau prasidėjo, o žiemiški orai pasitraukė? Vieni sako, kad vėl grįžo niūrūs orai su cepelininiu dangumi ir silpnais krituliais, kiti – kad jaučiasi kaip pavasarį praėjus šalčiams. Dar kiti sako, kad tai eilinis atlydys, kurių per žiemą gali būti iki keliolikos ir pan.“, – rašo doc. G.Stankūnavičius.
Jis pastebi, kad paskutinis lapkričio dešimtadienis beveik visoje Europoje buvo šaltesnis nei įprasta, tačiau Lietuvoje tai nebuvo taip juntama, kaip kitose šalyse Europos pietuose ir pietvakariuose.
„Taip, paskutinis lapkričio dešimtadienis beveik visoje Europoje buvo šaltesnis nei įprastai, tik Lietuvoje tai sudarė 0,9–2,6 °C žemiau normos, o pavyzdžiui, Prancūzijoje (Centrinis masyvas) – net 8 °C žemiau normos. Šalta buvo ir Ispanijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje ir šiaurinėje Italijoje.
Tuo pat metu daug šilčiau už normą buvo pietinėje Ukrainoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, rytinėje Graikijos ir vakarinėje Turkijos dalyse, didesnėje Arkties dalyje, Kazachstane, pietinėje Sibiro dalyje ir kitur.
Tokį netolygų šilumos ir šalčio židinių paskirstymą bent jau Europoje lėmė mažai judrus aukštuminis slėnis, ištįsęs meridianine kryptimi nuo šiaurinės Skandinavijos link šiaurinės Afrikos (Tunisas, Alžyras). Jo vakariniu pakraščiu poliarinis oras nuo poliarinių Šiaurės Atlanto akvatorijų keliavo link Viduržemio jūros, o šiltas subtropinių platumų oras – rytiniu pakraščiu nuo Viduržemio jūros link Juodosios jūros regiono ir toliau į rytus link Šiaurės Kaukazo ir Kaspijos jūros“, – teigia klimatologas.
Jo teigimu, toks intensyvus tarpplatuminis apsikeitimas oro masėmis negalėjo praeiti be ekstremalių reiškinių: „Visų pirma – tai gausūs ir intensyvūs krituliai centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, nuo Balearų salų iki vakarinės Graikijos. Tai susiję su palankiomis sąlygomis vystytis Viduržemio jūros ciklonams – šalto oro prietaka ir vis dar šiltas jūros paviršius.
Be to, kai kurių Viduržemio jūros salų kalnuotose vietovėse iškrito sniegas, vietomis gausus, pūtė štorminis vėjas, vietomis susidarė viesulas, o vakarinėje Balkanų pusiasalio dalyje kilo staigūs poplūdžiai kalnų upėse. Ankstyvas sniegas vietomis iškrito ir Vidurio Europos lygumose, jau nekalbant apie kalnuotas vietoves.
Tik Lietuvoje jis tikrai buvo neankstyvas, gal, tikriausiai, kai kam buvo labai netikėtas, nes dėl klimato kaitos jau įpratome prie vėlyvo sniego dangos susidarymo arba prie besniegės žiemos.“
Praeitą savaitę Lietuvoje buvo įspėjama dėl gausaus snygio, šlapio sniego apdrabos, galimos lijundros, plikledžio bei stipraus vėjo. Tai, anot mokslininko, buvo susiję su pietinio ciklono, kuris praeitą antradienį užsimezgė virš Adrijos jūros, veikla.
Šis ciklonas sparčiai vystėsi ir judėjo į šiaurę ir šiaurės rytus. Trečiadienį ciklonas pasiekė Karpatus, kur gausiai pasnigo, labai suprastėjo važiavimo sąlygos, ką bylojo vaizdai iš pietrytinės Lenkijos, Pakarpatės vaivadijos. Tą patį vakarą ciklonas pasiekė ir pietinę Lietuvą.
„Sniego intensyvumas neatrodė labai pavojingas, juo labiau, kad vėliau pasikeitė jo pobūdis. Sniegą keitė šlapias sniegas, sniegas su lietumi ir pan. Tačiau ciklonui užtrukus beveik parą virš Lietuvos teritorijos vietomis pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje susidarė laikina 12–18 cm sniego danga. Dar šiandien vietomis Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje išliko 3–5 cm sniego danga, kuri per artimiausias kelias paras visai ištirps.
Šiuo metu orus Europoje lemia du pagrindiniai centrai: labai gilus (net ir šiam metų laikui) ciklonas virš Šiaurės rytų Atlanto bei aukšto slėgio sistemos (kurios centras virš šiaurinio Kazachstano) gūbrys. Rytoj minėtas ciklonas silps ir judės link Norvegijos, o anticiklono gūbrys stiprės.
Poroje veikdami jie suformavo gana platų iš pietų į šiaurę nukreiptą srautą, kuris apims visą Vidurio, dalį Šiaurės, Rytų ir Vakarų Europos. Todėl visą savaitę didesnėje Europos dalyje vyraus ramūs, debesuoti ir vidutiniškai šilti orai. Ir tik antroje savaitės pusėje iš Biskajos įlankos į vakarinę Viduržemio jūros dalį atslinks eilinis aktyvus ciklonas, kuris lems lietingus orus nuo rytinės Ispanijos iki Egėjo jūros, o Alpių, Pirėnų, Kantabrijos kalnuose bei vietomis Centriniame masyve – sniegą“, – aiškina klimatologas.
Nakties ir dienos skirtumai bus maži, o pati temperatūra palaipsniui didės link savaitgalio.
Kokių orų galime artimiausiu metu tikėtis Lietuvoje? Anot G.Stankūnavičiaus, visą savaitę vyraus silpnas ar vidutinio stiprumo pietų ir pietryčių vėjas, didelis debesuotumas, daug kur, išskyrus pajūrį, rūkas ir teigiama vidutinė paros oro temperatūra.
„Nakties ir dienos skirtumai bus maži, o pati temperatūra palaipsniui didės link savaitgalio. Žymesnių kritulių šią savaitę nelaukiama. Dar kitą savaitę orai išliks vidutiniškai šilti, tačiau kritulių tikimybė padidės, taip pat galimi ir mišrūs krituliai.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad visas gruodis Lietuvoje prognozuojamas šiltesnis už daugiametį (1–3 °C), tačiau kritulių bus mažiau, nei įprastai“, – teigia G.Stankūnavičius.
