Paskutinės rugsėjo mėnesio dienos ir orai atitinkantys kalendoriaus datas: daugelyje Lietuvos vietų dangus vėl tapo „cepelininis“, dienos oro temperatūra nekyla virš +10 – +15 °C, prieš tai daug kur registruotos šalnos ne tik dirvos paviršiuje, bet ir ore.
Tiesa, rugsėjo pirma pusė buvo labai šilta ir labiau priminė vasarą, nei rudenį: vidutinė paros oro temperatūra buvo net 2,5–4 °C aukštesnė už daugiametę ir vyravo sausi bei saulėti orai. Šilta buvo ne visoje Europoje, bet daugiau rytinėje jos dalyje, o maksimalus oro temperatūros nuokrypis nuo normos (6,5 °C) fiksuotas Laplandijoje. Priešingai, Vakarų Europoje daug kur buvo vėsiau, nei įprastai. Tokį netolygų oro temperatūros nuokrypių Europoje pasiskirstymą lėmė gana stabilus aukštuminis gūbrys virš Rytų Europos, kurį laiką netgi tapęs blokuojančiu dariniu. Šio gūbrio vakarine periferija labai šiltos oro masės iš pietų patekdavo į Baltijos regiono rytinę dalį. Tuo pat metu virš Šiaurės vakarų ir Vakarų Europos laikėsi platus aukštuminis slėnis, kuris skatino poliarinių oro masių prietaką.
Pastaruoju metu blokuojanti anticikloninė sistema įsitvirtino virš Skandinavijos ir Baltijos regiono šiaurinės dalies. Priežemyje visos Baltijos šalys patenka į anomaliai aukšto slėgio lauką, tačiau giedri, saulėti, bet nešilti orai laikosi tik šiauriau Lietuvos ir, dalinai, Žemaitijoje bei pajūryje. Likusią Lietuvos dalį veikia aukštuminis slėnis ištįsęs nuo Karos jūros link Karpatų. Jo pakraščiu pas mus nešamos sausos ir vėsios oro masės ir lemia debesuotus bei rudeniškai žvarbius orus. Tiesa, nors dangus ir debesuotas, bet pernelyg aukštas slėgis priežemyje neleidžia susidaryti kiek intensyvesnių kritulių laukams.
Per šią savaitę anticiklonas, kurio centras dabar šiaurinėje Rusijos dalyje (Vologdos ir Archangelsko sritys) dar stiprės ir plėsis, tačiau pats centras pirmiausia pasislinks į vakarus link Botnijos įlankos, o savaitės pabaigoje dėl prognozuojamos tropinio ciklono Humbertas trajektorijos vėl bus nustumtas arčiau Uralo.
Tiesą pasakius, pats Humberto uraganas, kuris šiuo metu yra ketvirtos kategorijos, apie 1000 km į šiaurę nuo Dominikos respublikos šiaurinės pakrantės, o maksimalus vidutinis vėjo greitis siekia 58 m/s, tokios būsenos, kokios yra dabar, Europos tikrai nepasieks. Patekęs virš vėsesnių Šiaurės Atlanto akvatorijų jis ims silpti, pati tropinio ciklono struktūra persitvarkys į netropiniam ciklonui būdingą struktūrą ir tik slėgis centre, tikėtina, išliks anomaliai žemas. Prognozuojama, kad intensyviausias (giliausias) savaitgalį jis turėtų būti virš Šiaurės rytų Atlanto ties regionu tarp Farerų ir Šetlando salynų ir lemti uraganinio stiprumo vėjus būtent tame regione bei šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje Škotijos pakrantėse.
Šiltesnės naktys ir dienos prognozuojamos savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje. Tada numatoma ir didesnė kritulių tikimybė.
Tikros giedros šios savaitės dienomis Lietuvoje labai tikėtis nereikėtų, bet stiprėjant anticiklonui debesų danga plonės bei vietomis taps fragmentiška. Dėl vėsių oro masių poveikio dienos oro temperatūra nekils aukščiau +14 °C, vietomis nesieks ir +10 °C. Naktys savaitės viduryje taps dar vėsesnės ir vėl daugelyje rajonų sugrįš šalnos, žymesni krituliai mažai tikėtini. Šiltesnės naktys ir dienos prognozuojamos savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje. Tada numatoma ir didesnė kritulių tikimybė.
Europos žemyne kiek panašesni į vasariškus orus dabar vyrauja Viduržemio jūros regione. Ten dienomis oro temperatūra dar vis pakyla iki +24 – +29 °C. Tačiau ir ten ne viskas taip paprasta: pastarąją parą prie pietinės Portugalijos ir Andalūzijos priartėjo tropinio ciklono „Gabrielė“ liekanos ir lėmė gausias liūtis. Dar vienas silpstantis ciklonas yra virš vakarinės Turkijos ir lemia liūtis Egėjo jūros salose. Bet ir ten artimiausiomis dienomis prognozuojamas atvėsimas. Šį savaitgalį vasariški orai žada grįžti į pietvakarinę Europos dalį, daugiausia Pirėnų pusiasalį ir Prancūziją, o vėjuoti ir darganoti orai – į Britų salas ir Vidurio Europos šiaurinę dalį.
Po stipresnių rudens (rugsėjo) šalnų bei ilgesnio darganoto laikotarpio įprasta laukti „bobų vasaros“. Tai laikotarpis, kai trumpam grįžta malonūs, sausi, mažai vėjuoti ir, be abejo, šilti orai, šiek tiek primenantys vasarą. Vidutinė „bobų vasaros“ pradžios data yra Mykolinės, rugsėjo 29 d., tačiau įvairiais metais gali prasidėti skirtingu laiku (nuo trečio rugsėjo iki antro spalio dešimtadienio) ir tęstis nevienodai ilgai (nuo trijų parų iki dviejų savaičių).
Paprastai tokius orus gali lemti pastovus aukštesnio slėgio gūbrys, išsitęsęs nuo subtropinių Šiaurės Atlanto akvatorijų link Vidurio Europos ar dar toliau į šiaurės rytus.
Artimiausiomis savaitėmis tokios „bobų vasarai“ tipiškos situacijos virš Europos neprognozuojama, bet situacija dar gali keistis, nes vidutinės trukmės orų prognozių patikimumas tokiu metų laiku nėra labai geras. Remiantis ilgalaikių orų prognozių duomenimis – pats palankiausias metas „bobų vasarai“ pagal šios dienos prognozes yra antras spalio dešimtadienis.
