Trečiadienį, dar prieš aušrą, raketos ir dronai atakavo šiluminę elektrinę ir kitus energetikos objektus, o Ukrainos sostinę Kyjivą sudrebino sprogimai. Iki ryto keliuose rajonuose jau nebebuvo elektros ir vandens.
Tai nebuvo įprasta Rusijos ataka. Ukrainos pareigūnų teigimu, šis išpuolis – naujos kampanijos, skirtos panardinti Ukrainos miestus į šaltį ir tamsą, pradžia. Jos galutinis tikslas – palaužti žmonių pasipriešinimo dvasią ir paralyžiuoti pastangas toliau vesti karą.
Panašias kampanijas Rusija vykdė kiekvienais metais, o jų rezultatai buvo nevienareikšmiški. Tačiau šiai žiemai ji ruošiasi turėdama balistinių raketų ir reaktyvinių dronų atsargas, kuriuos perimti Ukrainai darosi vis sunkiau.
Maskvos užmojis priversti ukrainiečius pasiduoti, pasitelkiant šaltį, aiškiai užfiksuotas dokumente, kurį Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis prieš dvi savaites Paryžiuje parodė Europos partneriams, sakė du šaltiniai.
Anot jų, ministras šį dokumentą apibūdino kaip perimtą Rusijos planą, kuriuo siekiama sužlugdyti Ukrainos energetikos sistemą, sistemiškai vykdant išpuolius.
Plane, kurio kopiją gavo laikraštis „The New York Times“, aprašoma smūgių kampanija, kuriai kasdien būtų panaudojama iki 1000 raketų, dronų ir bombų. Nurodoma, kad jie turėtų būti nukreipti į įvairius objektus, įskaitant elektros pastotes, hidroelektrines, šilumines elektrines ir katilines.
Didžiausią nerimą kelia viena dokumento dalis, kurioje teigiama, kad Rusija ketina priversti Ukrainą uždaryti tris veikiančias branduolines elektrines, sudarančias jos energetikos infrastruktūros pagrindą, paleisdama raketas į elektros skirstymo punktus, jungiančius juos su elektros tinklu. Šie objektai įrengiami mažiau nei už 1,6 km nuo branduolinių reaktorių.
Maskva taip pat planuoja užpulti Ukrainos vandentiekio sistemą, įskaitant siurblines ir nuotekų valymo įrenginius, nukreipdama į ją dešimtis balistinių raketų ir aviacinių bombų. Nuo savo agresijos karo pradžios Rusija prieš šiuos objektus dar nėra surengusi tokio masto atakų.
Ukrainos pareigūnai neoficialiai išreiškė susirūpinimą, kad šalies atsarginis planas, ką daryti tuo atveju, jei būtų susidurta su rimtais vandens tiekimo sutrikimais, yra ribotas.
Galutinis Rusijos tikslas – atkirsti didžiuosius Ukrainos miestus nuo elektros, šildymo ir vandens sistemų, o tai galėtų išprovokuoti humanitarinę krizę.
Pagrindiniais savo taikiniais Maskva pasirinko Kyjivą, Charkivą ir Odesą. Numatoma šiuose miestuose 90 proc. sumažinti elektros tiekimo apimtis, iki 90 proc. sutrikdyti šildymo tiekimą ir paralyžiuoti nuotekų sistemos veiklą.
„The New York Times“ neturėjo galimybės nepriklausomai patikrinti šio rusų kalba parašyto dokumento, datuojamo rugpjūčiu, autentiškumo.
Tačiau Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad jo pajėgos šią žiemą surengs plataus masto operaciją, siekdamos sutraiškyti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Šį planą jis pateikė kaip tariamą atsaką į Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Apie šį dokumentą D.Šmyhalis miglotai užsiminė ukrainiečių žiniasklaidai, sakydamas: „Mūsų partneriai, kaip ir mes, buvo sukrėsti jo cinizmo, šio šalto, teroristinio apskaičiavimo, kaip sunaikinti mūsų energetikos sektorių.“
Ar Rusija imsis įgyvendinti dokumente išdėstytą strategiją ir ar jai pavyks tai padaryti – parodys laikas.
Pastaruosius kelis mėnesius Ukraina intensyviai ruošėsi žiemai, statydama apsaugines konstrukcijas virš svarbiausių objektų, tokių kaip elektros pastotės, per kurias elektros tiekimas paskirstomas visai šaliai. Civiliai, kurių dauguma praėjusią žiemą kentėjo dėl masinių elektros ir šildymo tiekimo sutrikimų, apsidrausdami prisipirko baterijų ir mažų dujinių šildytuvų.
Ukrainos valdžia skyrė šimtus milijonų dolerių elektrinių ir pastočių remontui, taip pat mažesnių, sunkiau pažeidžiamų energetikos objektų, pavyzdžiui, dujų turbinų, įrengimui. Ukraina taip pat investavo į tinklo stiprinimą, kad šis atlaikytų apkrovas šaltuoju metų laiku ir gebėtų nukreipti energiją kitais maršrutais, jei pertekliniai smūgiai pažeistų perdavimo linijas.
Energetikos ekspertai perspėjo, kad geriausiu atveju šios priemonės tik sušvelnins numatomą smūgį, bet tikrai jo nesustabdys.
Olena Pavlenko, Ukrainos energetikos tyrimų centro „DiXi Group“ vadovė, pripažino, kad praėjusios keturios karo žiemos taip susilpnino šalies elektros tinklą, jog išgyventi dar vieną būtų tarsi „bėgti maratoną, turint vieną plautį“.
Praėjusios žiemos, iki šiol neabejotinai sunkiausios per visą karą, iš dalies dėl ypač atšiaurių šalčių, prisiminimai ukrainiečiams vis dar kelia stiprų nerimą ir paaiškina jų baimę dėl naujos Rusijos smūgių kampanijos.
Kaip rodo didžiausios privačios šalies energetikos bendrovės DTEK, atsakingos už elektros tiekimą Kyjivui, Rusijai pastoviai smūgiuojant elektrinėms ir šiluminėms jėgainėms, sostinės gyventojams tekdavo ištverti po keliolika ar net daugiau valandų be elektros.
Kyjivo centre gyvenanti Olha Skorochod pasakojo, kad praėjusį sausį, kai temperatūra lauke nukrito gerokai žemiau nulio, ji dvi savaites gyveno be šildymo. Trejų metų dukrą Zorianą moteriai tekdavo prausti lediniu vandeniu. Ji pastoviai nerimavo, kad mergaitė susirgs.
Vaiko perrengimas tapo tikru išbandymu, šalčiui geliant nuogą odą. Vienu metu Olha bandė prišildyti butą, kaitindama plytas ant nedidelės dujinės viryklės, tačiau ir tai beveik nepadėjo.
Sostinės daugiabučiuose viršutinių aukštų gyventojai dažnai likdavo ir be vandens, nes siurbliams pritrūkdavo elektros.
Liftai neveikė, todėl norėdami pasiekti savo butus, jie turėdavo aukštą po aukšto lipti viršun. Net jei kelioms valandoms ir atsirasdavo elektra, didžioji dalis specialiai vengdavo naudotis liftais, bijodami įstrigti, staiga vėl nutrūkus tiekimui.
Siekdamos išvengti praėjusios žiemos scenarijaus, energetikų brigados intensyviai dirba. Pirmadienį bendrovės DTEK remonto komanda netoli Kijevo keitė seną transformatorių nauju – nukėlę senąjį agregatą nuo atramos, jie sumontavo naują transformatorių su apsauginiu gaubtu.
„Yra senos įrangos, kuri tiesiog nebegali susidoroti su apkrova, – pažymėjo brigados vadovas 57 metų amžiaus Eduardas Kaškovas. – Kai kuri įranga yra tokia pat sena kaip ir aš.“
Specialistas paaiškino, kad praėjusi žiema parodė, jog vietinė įranga gali sugesti, kai po atjungimo sugrįžus elektrai daugybė žmonių vienu metu prijungia įrenginius krauti baterijas. Jis pridūrė, kad naujasis transformatorius yra pritaikytas atlaikyti tokį staigų vartojimo šuolį.
Dar rugpjūtį, kreipdamasis į parlamentą D.Šmyhalis išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina šią žiemą pradės gerai pasiruošusi. Jo teigimu, šalis turėjo apie 15 gigavatų prieinamos galios, o iki metų pabaigos šis rodiklis turėtų išaugti iki daugiau nei 21 gigavato. Manoma, kad to pakaktų patenkinti vartotojų poreikius piko metu, kurie praėjusią žiemą siekė apie 18 gigavatų.
Tačiau jo prognozėse neatsižvelgta į tokius išpuolius, koks buvo įvykdytas trečiadienį. Jo metu it ranka galima nušluoti kelis mėnesius trukusio remonto rezultatus.
Tyrimų grupės „Ukraine Facility Platform“ energetikos analitikė Marija Caturian atkreipė dėmesį, kad tam, jog būtų sunaikinti tie 5 gigavatai papildomos galios, kuriuos atkūrė Ukraina, pakaktų vos kelių didelių išpuolių.
Ekspertė pabrėžė, kad po trečiadienio smūgio užfiksuoti elektros tiekimo sutrikimai tik patvirtino, jog elektros tinklas tebėra labai pažeidžiamas.
Panašu, kad perimtas Rusijos planas skirtas sugriauti ir taip jau susilpnintą Ukrainos elektros infrastruktūros tinklą. Jame numatyti trys atakų etapai. Pirmojo metu norima sunaikinti elektros pastotes prie vakarinių Ukrainos sienų, per kurias importuojama elektra iš Europos.
Per antrąjį etapą planuojama iš rikiuotės išvesti hidroelektrines. O trečiuoju etapu ketinama priversti sustabdyti tris Ukrainos atomines elektrines. (Ketvirtoji atominė elektrinė yra netoli Zaporižios miesto. Ji buvo užgrobta karo pradžioje ir šiuo metu neveikia.)
Dokumento duomenimis, šių smūgių tikslas – sunaikinti beveik 15 gigavatų generavimo galios. Būtent tiek Ukraina turėjo vasaros pabaigoje.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company






