- „The Telegraph“: nauja Ukrainos tankų puolimo taktika stumia Rusijos pajėgas atgal
- Donbase vyksta didžiausias šio karo mūšis, ir kalbama ne apie Kostiantynivką, sako analitikas
- „Rusija perėjo į naikinimo etapą“: ekspertas paaiškino reaktyvinių dronų vaidmenį
- Rusija raketomis negalės sunaikinti tiltų, tačiau yra kita grėsmė, sako ekspertas
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Visiškos haliucinacijos“: JAV analitikai įvertino Putino pasisakymus apie Rusijos laimėjimus fronte
11:22
Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo pajėgos rugsėjį užėmė daugiau kaip 1 000 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, tačiau reali padėtis rodo ką kita.
Tai teigiama naujoje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Analitikai pažymėjo, kad V. Putinas tvirtino, jog Rusijos pajėgos rugsėjį užėmė 1 301 kvadratinį kilometrą Ukrainos teritorijos. Pasak jo, tai yra 2,5 karto daugiau nei ankstesniais mėnesiais pasiekti teritoriniai laimėjimai.
Tačiau analitikai pažymėjo, kad iš tikrųjų šie duomenys neatitinka realybės.
„V. Putino pareiškimai apie Rusijos kariuomenės veržimąsi fronte 2026 metų rugsėjį yra taip atitrūkę nuo tikrovės, kad ribojasi su haliucinacijomis“, – pažymėjo analitikai.
ISW duomenimis, Rusijos grynieji teritoriniai nuostoliai rugsėjį siekė 175,18 kvadratinio kilometro.
„Absurdiški V. Putino pareiškimai ir toliau kuria išgalvotą kovų vaizdą [...] ir sudaro klaidingą įspūdį, kad Rusijos pajėgos sparčiai veržiasi visame karo veiksmų teatre“, – padarė išvadą ekspertai.
Analitikai pripažino negalintys nustatyti, ar V. Putinas žino, kad jo pateikiami skaičiai yra klaidingi, ar kaip faktą priima kariuomenės vadovybės jam pateikiamus išgalvotus duomenis apie padėtį fronte.
ISW mano, kad visa tai yra Kremliaus kognityvinio karo dalis, kuria siekiama Rusijos puolimą vaizduoti kaip gerokai didesnio masto, nei jis yra iš tikrųjų.
Rusijos nuostoliai Ukrainoje
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, rugsėjo 7 dieną Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Olehas Ivaščenka pažymėjo, kad nors Rusija ekonomiškai susilpnėjo, ji vis dar turi pakankamai išteklių tęsti karą prieš Ukrainą iki 2027–2028 metų.
Jis pažymėjo, kad pagrindinės Rusijos ekonomikos problemos yra darbo jėgos trūkumas, didėjantis federalinio biudžeto deficitas ir blogėjanti padėtis bankų sistemoje.
Be to, „Forbes“ skelbė, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija mūšio lauke patyrė maždaug 1,4 mln. karių nuostolių, o 2026 metais Rusijos nuostoliai vidutiniškai siekia apie 30 tūkst. karių per mėnesį.
Zelenskis paprašė Trumpo įvesti sankcijas Rusijai ir Kinijai dėl rusiško „Starlink“ analogo
09:36
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti sankcijas Rusijos ir Kinijos bendrovėms, kurios, Ukrainos vadovo teigimu, dalyvauja kuriant palydovinį tinklą, turintį konkuruoti su Elono Musko „Starlink“, skelbia „Financial Times“.
Leidinys primena, kad šių metų pradžioje E. Muskas užblokavo prieigą Rusijos pajėgoms, kai šios pradėjo naudoti „Starlink“ dronams, atakuojantiems Ukrainą, valdyti. Pasak V. Zelenskio, tai privertė Rusiją paspartinti planus su Kinijos pagalba sukurti nuosavą palydovinį tinklą „Rassvet“.
V. Zelenskis FT sakė, kad Kinija bendradarbiauja su Rusija kuriant šią technologiją, o „Rassvet“ galėtų pradėti veikti „iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžioje“.
„Žinome, kad Kinija dirba palydovų srityje, nagrinėja galimybę padėti Rusijai sukurti „Starlink“ analogą“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas perspėjo, kad tokios galimybės leistų Kremliui padidinti oro smūgių tikslumą tuo metu, kai Vladimiras Putinas intensyvina oro atakas prieš Ukrainą, siekdamas šią žiemą priversti ją nusileisti.
V. Zelenskis sakė „kelis kartus“ prašęs D. Trumpo administracijos įvesti sankcijas su šiuo projektu susijusioms organizacijoms. Pasak jo, šį klausimą jis kėlė ir praėjusį mėnesį Niujorke, kai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiko su JAV prezidentu.
Ką sako ekspertai
Kyjive dirbantis Užsienio politikos tyrimų instituto (Foreign Policy Research Institute) karo ekspertas Robas Lee pabrėžė:
„Sistema „Rassvet“ nebus tokia veiksminga kaip „Starlink“, tačiau Rusija galėtų pradėti ją naudoti vaizdo medžiagai [iš dronų] perduoti į vadavietes – tai būtų geresnė alternatyva „Wi-Fi“ ryšio tiltams.“
Jo teigimu, šis palydovinis tinklas galėtų būti naudojamas sausumos, jūrų ir vidutinio nuotolio atakos dronams.
R. Lee pažymėjo, kad prieš užblokuojant prieigą Rusijos kariuomenė naudojo „Starlink“ savo skraidančiuose dronuose „Molniya“ ir „Italmas BM-35“, kuriais atakuodavo didelės vertės taikinius Ukrainoje.
„Rusijos brigados okupuotose Ukrainos teritorijose vis dar naudoja „Starlink“, kad perduotų vaizdo medžiagą iš „Mavic“ dronų – nedidelių bepiločių orlaivių, dažnai naudojamų žvalgybai, – į vadavietes, tačiau jos neturi į baltąjį sąrašą įtrauktų terminalų, kuriuos galėtų montuoti pačiuose dronuose“, – pridūrė ekspertas.
R. Lee mano, kad „Rassvet“ galėtų gerokai sustiprinti Rusijos diversijų kampaniją prieš Ukrainos sąjungininkes Europoje.
„Naudojant „Rassvet“, dronus būtų galima valdyti iš Maskvos ir siųsti į kitas šalis“, – sakė jis.
FT pažymi, kad Rusijos pajėgos galėtų pamėginti pakartoti Ukrainos operaciją „Voratinklis“, per kurią prieš Rusijos aviacijos bazes buvo panaudota dešimtys mažų FPV smogiamųjų dronų.
Ko dar prašė V. Zelenskis?
V. Zelenskis taip pat siekė gauti D. Trumpo leidimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms siųsti „Starlink“ sistemomis aprūpintus dronus iki 200 kilometrų į Rusijos teritorijos gilumą, kad būtų naikinami balistinių raketų paleidimo įrenginiai ir dronų paleidimo vietos. Šiuo metu Ukrainos pajėgos šią sistemą gali naudoti tik savo šalies teritorijoje.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad D. Trumpas jam pasakė, jog sprendimą turėtų priimti E. Muskas. Tuo metu buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pareiškė, kad E. Muskas jau davė sutikimą, todėl sprendimas priklauso nuo JAV prezidento.
„Prezidentas Trumpas man pasakė, kad tai palaiko“, – ketvirtadienį sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad JAV vadovas jam pasakė: „Paklausk Elono.“
Ukrainos vadovas taip pat tvirtino D. Trumpui, kad naudojant „Starlink“ valdomos dronų atakos prieš taikinius Rusijoje galėtų paskatinti „tikrą deeskalaciją“ ir net taiką, nes priverstų V. Putiną grįžti prie derybų stalo.
Jis teigė, kad jeigu D. Trumpo administracijai ar E. Muskui kiltų abejonių, sistemą būtų galima lengvai „išjungti“.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukrainai nepakanka „Starlink“ ryšio aprėpties. Pasak jo, šaliai reikia didesnių galimybių platesnei aprėpčiai užtikrinti.
„Mums gyvybiškai reikia šių galimybių, kad galėtume atremti ir naikinti Rusijos raketų sistemas, iš kurių paleidžiamos raketos, terorizuojančios Ukrainos civilius gyventojus“, – pažymėjo K. Budanovas.
Taip pat buvo pranešta, kad radikalūs V. Putino šalininkai siūlo sunaikinti „Starlink“ susprogdinant orbitoje esančius palydovus. Akademikas Sergejus Glazjevas ir oligarchas Konstantinas Malofejevas pareiškė, kad Rusija taip pat esą gali nutraukti vandenynų dugnu nutiestus ryšio kabelius ir taip sutrikdyti duomenų centrų veiklą.
„Starlink“ nėra geostacionari palydovų sistema – palydovai juda neįtikėtinu greičiu. Sunaikinti vien palydovus virš Ukrainos neįmanoma. Reikėtų smogti visai sistemai“, – rašė jie.
„Drasko Kyjivą į gabalus“: Rusija smogė dar vienam svarbiam tiltui Ukrainos sostinėje
08:42
Rusija smogė dar vienam svarbiam Kyjivo tiltui, šeštadienį pranešė Ukrainos sostinės meras.
Tai dar viena ataka prieš Ukrainos infrastruktūrą, sukėlusi eismo chaosą sostinėje.
Šiauriniam tiltui smogta po pavojaus signalo dėl dronų, kitą dieną po to, kai Pietinis tiltas nukentėjo per smūgių bangą, kuri, pasak miesto pareigūnų, „drasko Kyjivą į gabalus“.
Per puspenktų metų trunkantį karą Kyjivas iki šiol dažniausiai išvengdavo tokio niokojimo, koks matomas netoli fronto linijos.
„Pataikyta į Šiaurinį tiltą, – šeštadienį platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. – Į įvykio vietą vyksta gelbėjimo tarnybos.“
Kitame pranešime meras nurodė, kad per ataką buvo apgadinta kelio danga ir troleibusų kontaktinis tinklas ant tilto.
„Eismas tiltu iš kairiojo kranto į dešinįjį šiuo metu blokuotas“, – sakė V. Klyčko.
Pastarasis smūgis suduotas po virtinės atakų prieš pervažas per Dnipro upę, jungiančias rytinę ir vakarinę sostinės dalis.
Pareigūnai penktadienį uždarė Pietinį tiltą – vieną pagrindinių Kyjivo tiltų – ir apribojo eismą kitu po greitų reaktyvinių dronų smūgių bangos. Tai sukėlė dideles spūstis visoje sostinėje.
Ilgos nejudančių automobilių ir autobusų eilės užkimšo pagrindines gatves, keleiviams ieškant alternatyvių maršrutų. Kai kurie keleiviai buvo priversti kelionę tęsti pėsčiomis.
Pietinis tiltas yra viena iš aštuonių pervažų, jungiančių abi Kyjivo puses.
Miesto pareigūnų teigimu, į šį vantinį tiltą nuo ketvirtadienio buvo pataikyta kelis kartus.
V. Klyčko penktadienį įspėjo, kad sostinė dabar turėtų persitvarkyti karo padėties režimui.
