Šiuo metu regione esantys JAV kariai yra pasirengę kovai, o Baltieji rūmai siunčia prieštaringus signalus dėl karinių veiksmų statuso.
Antradienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad karinė operacija „Epinis įniršis“ yra baigta. Tuo tarpu Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas paaiškino, kad pagrindinės pastangos netrukus buvo nukreiptos į pagalbą komerciniams laivams perplaukti Hormuzo sąsiaurį, nors D.Trumpas vėliau patikslino, kad net ir ši operacija buvo sustabdyta.
Trečiadienį Amerikos lyderis socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jis užbaigs karą ir užtikrins saugų laivų praplaukimą per sąsiaurį, jei Iranas „sutiks duoti tai, dėl ko buvo susitarta“, nesileisdamas į detales. Tradiciškai jis užbaigė įrašą grasinimu: „Jei jie nesutiks, prasidės bombardavimai“.
Blokada ir pajėgų stiprinimas Artimuosiuose Rytuose
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, JAV karinės jūrų pajėgos, kaip ir anksčiau, užtikrina visos laivybos į Irano uostus ir iš jų blokadą, įvestą po to, kai Iranas faktiškai uždarė sąsiaurį.
Trečiadienį JAV karinių jūrų pajėgų naikintuvas išvedė iš rikiuotės naftos tanklaivį su Irano vėliava, kuris bandė prasiveržti pro blokadą.
Iki karo pradžios vasario mėnesį bazėse ir laivuose Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Saudo Arabiją, Bahreiną, Iraką, Siriją, Jordaniją, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Kuveitą, buvo apie 40 tūkst. JAV karių. Tačiau, kaip rašoma straipsnyje, D.Trumpui pradėjus karą ir jį toliaus eskaluojant, šis skaičius išaugo iki daugiau nei 50 tūkst. žmonių.
Tikslų skaičių amerikiečių ginkluotųjų pajėgų skaičių regione sunku nustatyti dėl to, kad Iranas surengė atsakomuosius smūgius, užpuldamas JAV bazes, o tai privertė kariuomenę perkelti pajėgas į kitas bazes ir vietas pačiame regione, Europoje ir net Jungtinėse Valstijose.
„The New York Times“ apžvelgė, kokios JAV pajėgos šiuo metu yra dislokuotos Artimuosiuose Rytuose.
82-oji oro desanto divizija
Apie 2 tūkst. desantininkų iš elitinės JAV kariuomenės 82-osios oro desanto divizijos šiuo metu yra Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Pentagonas nepatikslino, kur tiksliai.
Šios pajėgos galėtų būti panaudotos bandant užimti Chargo salą, Irano naftos eksporto centrą, nors, kaip pažymi pareigūnai, norint ją išlaikyti, reikėtų daugiau pajėgų „ant žemės“. Be to, tokia operacija būtų susijusi su rizika, kad JAV patirs negrąžintinų nuostolių.
Divizija taip pat galėtų tapti operacijos, skirtos oro uosto užėmimui, dalimi, laikraščiui aiškino kariniai ekspertai, nors lieka neaišku, ką Jungtinės Valstijos darytų su oro uostu Irane po jo užėmimo.
Laikyti tokią teritoriją šalyje, kurios plotas sudaro apie ketvirtadalį JAV kontinentinės dalies ploto, o gyventojų skaičius viršija 90 milijonų, būtų sudėtinga, vertinama straipsnyje.
31-asis jūrų pėstininkų ekspedicinis batalionas
Atvykus 2500 jūrų pėstininkų ir dar 2500 jūreivių, pavyko išlaikyti JAV karių skaičių regione virš 50 tūkst. žmonių.
Nors iki šiol neaišku, ką gali daryti 31-ojo ekspedicinio pulko jūrų pėstininkai, amerikiečių pareigūnai pabrėžė, kad jie taip pat gali būti įtraukti į operacijas, skirtas salos ar kitos teritorijos užėmimui.
Specialiosios paskirties pajėgos
Keletas šimtų JAV specialiųjų operacijų pajėgų karių taip pat buvo išsiųsti į Artimuosius Rytus kovo mėnesį, vykdant dislokavimą, skirtą suteikti D.Trumpui papildomų galimybių, neseniai pranešė du JAV kariniai pareigūnai.
Kaip specializuotos sausumos pajėgos, jos galėtų būti įtrauktos į misiją, nukreiptą prieš Irano sodrinto urano atsargas, kurios, tikėtina, slepiamos branduolinėje bazėje Isfahane.
„USS Abraham Lincoln“ ir „USS George H.W. Bush“
Arabijos jūroje taip pat yra lėktuvnešių smogiamosios grupės „USS Abraham Lincoln“ ir „USS George H.W. Bush“ kartu su jas lydinčiomis karinių laivų flotilėmis ir daugiau nei 10 tūkst. jūreivių bei jūrų pėstininkų.
Iš ten jie gali smogti Iranui, naudodami raketas ir naikintuvus, paleidžiamus iš lėktuvnešių.
Lėktuvnešis „George H.W.Bush“ pakeitė didžiausią pasaulyje lėktuvnešį „Gerald Ford“, kuris šiuo metu plaukia Atlanto vandenyno link ir galiausiai grįš į Norfolką, Virdžinijos valstijoje.



