Sekite 15min Google
„The Telegraph“ analizuoja, kokius agresijos prieš NATO scenarijus Rusija galėtų svarstyti ir kur galėtų būti smogta.
1 variantas. „Krymo scenarijus“ puolant kaimynines NATO šalis
Tai – labiausiai aptarinėjamas galimas Putino veiksmų scenarijus.
Galima būtų įsivaizduoti, kad „aktyvistai“, iš tikrųjų – po priedanga veikiantys Rusijos agentai, pradėtų protestus dėl dirbtinai sukeltos tariamos etninės rusų mažumos diskriminacijos, pavyzdžiui, Estijos Narvos ar Latvijos Daugpilio miestuose. Prisidengdami protestais, Rusijos kariai, iš pradžių be skiriamųjų ženklų ir apsirengę civiliais drabužiais, kirstų sieną ir perimtų svarbiausių miestų kontrolę.
Teoriškai NATO atsidurtų keblioje padėtyje: ar tai Rusijos puolimas, ar tiesiog gatvės protestai? Kol Aljansas delstų, Rusija galėtų įvesti karius neva „taikai palaikyti“. Per kelias dienas Rusija galėtų faktiškai perimti dalies NATO teritorijos kontrolę.
Tačiau šį scenarijų pakartoti būtų sunku. Po Krymo aneksijos Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės būtent tokiam scenarijui ruošėsi.
2 variantas. Įprastas puolimas prieš kaimynines valstybes
Tai būtų blogiausias, tačiau mažiausiai tikėtinas scenarijus – tiesioginis konvencinis puolimas.
Vienu metu iš Kaliningrado ir Baltarusijos pradėtas puolimas galėtų atkirsti Suvalkų koridorių – siaurą pasienio ruožą tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tuo metu Rusijos desantininkai ar jūrų pėstininkai galėtų išsilaipinti Gotlando saloje Švedijoje ir taip sutrikdyti tiekimą oru.
Trys Baltijos valstybės būtų atkirstos nuo likusios NATO dalies. Rusijos kariuomenė galėtų veržtis Talino, Rygos ir Vilniaus kryptimis.
Tačiau, kaip ir „Krymo scenarijaus“ atveju, tokia operacija jau yra plačiai išanalizuota ir jai ruošiamasi.
3 variantas. Invazija
Vienas iš galimų scenarijų – Rusijos sraigtasparnis dėl variklio problemų „avariniu režimu nusileidžia“ ties Kaliningrado siena. Siekiant užtikrinti objekto saugumą kaimyninės Lenkijos ar Lietuvos teritorijoje ir sugrąžinti įgulą, būtų pasiųsta „gelbėjimo grupė“.
Galimi įvairūs vadinamojo „dingusio sraigtasparnio“ scenarijaus variantai, įskaitant raketas ir dronus, kurie „netyčia“ perskristų Ukrainą ir nukristų Lenkijoje, Rumunijoje ar Moldovoje.
Tokiu būdu Rusija galėtų signalizuoti, kad ateityje gali būti padaryta kur kas didesnė žala, mėginti įbauginti Vakarų politikus ir taip paveikti jų paramą Ukrainai.
4 variantas. Operacija „po svetima vėliava“
Vis dažniau pasirodo pranešimų, kad Kremlius kaupia užgrobtus ar numuštus Ukrainos dronus, kuriuos galėtų panaudoti provokacijai.
Tokiu atveju būtų siekiama suskaldyti NATO vienybę ir susilpninti paramą Ukrainai, sukuriant įspūdį, kad masinis oro smūgis Rusijai tragiškai nepavyko ir dalis ginklų nukrito NATO teritorijoje.
Lenkija, kurioje jau pastebimas antipatijos Ukrainai augimas, galėtų tapti patraukliu tokio smūgio taikiniu.
5 variantas. Sabotažas Europoje
Rusija jau parodė galinti vykdyti diversines operacijas visoje Europoje, dažnai rinkdamasi valstybes, kurios yra mažiau pasirengusios tokioms grėsmėms nei tiesioginės jos kaimynės.
Jeigu Putinas ieškotų būdo išbandyti NATO, logišku kitu žingsniu galėtų tapti operacija, sukelianti aukų, pavyzdžiui, traukinio nuvažiavimas nuo bėgių ar gamyklos susprogdinimas.
Tačiau Rusija negali tiksliai žinoti, kokio masto eskalacija pakeistų Vakarų politiką taip, kaip ji norėtų. Todėl tokios operacijos kelia riziką, kad vietoje norimo politinio efekto bus išprovokuotas karinis atsakas.
6 variantas. Kibernetinė ataka
Sistemingos kibernetinės atakos teoriškai gali būti pagrindas aktyvuoti NATO kolektyvinės gynybos principą. Tačiau dėl jų pobūdžio dažnai sunku nustatyti, kas yra atsakingas, ir neaišku, kokių atsakomųjų veiksmų reikėtų imtis.
Tokia ataka nebūtinai turėtų būti pražūtinga. Pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos veiklos sutrikdymas ir panikos sukėlimas rinkoje ar svarbaus oro uosto uždarymas galėtų sukelti didžiulių nepatogumų ir paveikti politinių sprendimų priėmimą.
Kremlius tikisi, kad tokios atakos nesukels reikšmingo atsako. Būtent tai, leidinio teigimu, yra pagrindinis tokių veiksmų atgrasymo klausimas.
Putino puolimas prieš NATO
ISW vertinimu, CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje rodo, kad Rusija gali ruoštis puolimui prieš NATO artimiausioje perspektyvoje.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau atmeta tokią galimybę. Jis taip pat pareiškė, kad CŽV vadovo vizitas Maskvoje yra „įprastas dalykas“.
