Kaip rašo BBC, ką tik įvykę rinkimai buvo antrieji nuo to laiko, kai po tėvo Kim Jong Illo į savo rankas valdžią perėmė Kim Jong Unas.
Stebėtis beveik 100 proc. balsuotojų aktyvumą rodančiais skaičiais nereikia – rinkimai yra privalomi, o korėjiečiai renkasi tik iš vieno kandidato, kurį parenka valdžia, tad bent jau iki šiol nėra žinoma nei vieno atvejo, kai parinktas kandidatas vienabalsiai nebūtų išrinktas į Aukščiausiojo Liaudies Susirinkimo deputatus.
Šiuose rinkimuose tokių deputatų išrinkta 687, o jų sąrašas viešai nebuvo paskelbtas, tad likęs pasaulis yra priverstas spėlioti, kas yra šie rikimus laimėję Korėjos Darbininkų partijos atstovai.
Kaip vyksta balsavimas
Šiaurės Korėjoje balsavimas yra privalomas – rinkimų dieną visi 17 metų amžiaus ir vyresni šalies piliečiai turi išreikšti savo balsą vykstančiuose rinkimuose.
Kaip lojalumo šalies valdžiai ženklas, tikimasi, kad rinkėjai prie balsadėžių pradės rinktis nuo ankstyvo ryto.
„Tai reiškia, kad greičiausiai nepavyks išvengti ilgų balsuotojų eilių“, – aiškina Šiaurės Korėjos gyvenimą analizuojantis Fyodoras Tertitskiy, kuris gyvena Seule, Pietų Korėjoje.
Atėjus eilei balsuoti, rinkėjas gauna balsalapį, kuriame yra tik vienas vardas. Balsalapį tereikia įdėti į balsadėžę.
Kaip sako F.Tertitskiy, balsavimo vietoje galima rasti ir specialią kabiną, kurioje galima privačiai balsuoti, tačiau tai yra rizika – toks sprendimas gali sukelti įtarimų.
Teoriškai galima nesutikti savo balsu paremti kandidato, tačiau tai taip pat rizikinga – neabejojama, kad tai patektų į slaptosios policijos akiratį.
Atlikus savo pilietinę pareigą tikimasi, kad rinkėjai neskubės namo, o liks prie balsavo vietos, kur kartu su kitais balsavusiaisiais džiaugsis ir išreikš savo visišką paramą šalies valdžiai, kuri valdo Šiaurės Korėją.
„Valstybinėje žiniasklaidoje rinkimų dienos vaizduojamos kaip šventiniai renginiai, kurių metu žmonės apylinkėse švenčia“, – aiškina „NK News“ analitikas Minyoung Lee.
Beje, balsavimas Šiaurės Korėjos rinkimuose privalomas neatsitiktinai. Tai galimybė valdžios institucijoms tuo pačiu metu atlikti ir gyventojų surašymą – stebimos kiekvienos apygardos rinkėjų skaičius, kuris atskleidžia, kiek iš jų galimai sugebėjo pabėgti iš šalies, pavyzdžiui, į Kiniją.
Parlamentas, neturintis galių
Aukščiausiasis Liaudies Susirinkimas – skamba iškilmingai ir valdingai, tačiau šis kas penkerius metus renkamas Šiaurės Korėjos parlamentas neturi jokios politinės galios.
Tiesa, tai yra vienintelė Kim Jong Uno valdomos šalies teisėkūros institucija.
„Aš suprantu, kad tarptautinė žiniasklaida dažnai apsidrausdama sako, kad Šiaurės Korėjos Aukščiausiasis Liaudies Susirinkimas šalyje turi „mažą“ galią ir įtaką. Bet tai nėra teisinga. Parlamento galia ir įtaka yra nulinė“, – sako F.Tertitskiy.
Tai iliustruoja faktas, kad šalies įstatymai yra sukuriami Kim Jong Uno valdomos Darbininkų partijos, o Aukščiausiasis Liaudies Susirinkimas tik formaliai juos patvirtina.
Toli nuo tų galių, kurias parlamentas teoriškai turėtų turėti, kai du trečdaliai balsų galėtų leisti keisti šalies Konstituciją, o paprasta balsų dauguma nušalinti Šiaurės Korėjos vadovą Kim Jong Uną nuo valdžios.
Aukščiausiojo Liaudies Susirinkimo formalumą rodo ir tai, kad deputatai priimti sprendimų renkasi nereguliariai.
Vienintelė partija
Ar šalyje veikia daugiau partijų? Šiaurės Korėjoje veikia viena partija, kuri ir yra valdžioje – Darbininkų partija.
Tačiau pačiame parlamente yra trys frakcijos. Didžiausiai jų – Darbininkų frakcijai – vadovauja Kim Jong Unas.
Visgi, kaip rašo BBC, praktika rodo, kad, nors frakcijos kelios, tačiau jos Aukščiausiame Liaudies Susirinkime dirba kartu ir siekia tų pačių tikslų.
Tad tai tik dar vienas parodomasis dalykas.
Kaip ir pats rinkėjų aktyvumas, kuris per šiuos rinkimus, kaip minėta, siekė 99,99 proc.
Juokaujama, kad neatsitiktinai rinkimų dieną Šiaurės Korėjoje niekas iš rinkėjų nesuserga ir nemiršta, priešingai – yra puikios sveikatos.
