A.Lukašenka pasiūlė išsiųsti į Ukrainą beveik visą Baltarusijos kariuomenę

Dėl numatomų derybų Ukrainoje prabilta apie būtinybę į beveik trejus metus prieš Rusijos agresiją kovojančią šalį išsiųsti Vakarų taikdarius, galinčius užtikrinti, kad Maskva nesulaužys susitarimo sąlygų.

Rusija griežtai nesutinka su tokia galimybe. Sekmadienį savo prezidento kadenciją pratęsęs A.Lukašenka teigia turintis problemos spendimą ir siūlo Ukrainoje dislokuoti Baltarusijos pajėgas. Jis pareiškė, kad galėtų tam skirti 70 tūkst. žmonių – beveik tiek pat, kiek yra Baltarusijos kariuomenėje.

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos kariai

„„Dėl Rusijos ir [Vakarų] taikos palaikymo pajėgų demarkacinėje linijoje – tai Rusijos prezidento reikalas. Nemanau, kad jis bus patenkintas. <...> Jie (Ukrainos valdžia – red. past.) nori, kad tai būtų penkiaženklis skaičius – 50-70 tūkst. žmonių. Tai kariuomenė, tai padori kariuomenė“, – aiškino A.Lukašenka.

Pasak jo, Maskva ir Kyjivas „vardan gėrio ir teisingumo“ gali susitarti tik dėl baltarusių taikdarių buvimo, nes kitų šalių kariuomenė „trauks tik į Vakarus arba Rytus“. Tik Minskas, jo teigimu, galės užtikrinti normalius santykius tarp „viduriniojo ir vyresniojo brolio“.

A.Lukašenka taip pat leido suprasti, kad jį dar reikės įtikinti sutikti su tokia misija: „Tai nereiškia, kad aš ten siųsiu savo kariuomenę“.

Prieš dvejus metus Baltarusijos vadovas nurodė, kad taikos metu šalies ginkluotąsias pajėgas sudaro 75 tūkst. vyrų. Tuo tarpu 2022 m. Jungtinės Karalystės Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) įvertino, kad Baltarusijos kariuomenę sudaro 48 tūkst. karių.

Panašu, kad Baltarusijos prezidentas neatsisakė idėjos veikti kaip taikdarys nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios, „Agentstvo“ sakė Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius.

Minsko dalyvavimas derybose dėl taikaus konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo 2014 m. jau padėjo A.Lukašenkai pertvarkyti santykius su Vakarais, priminė ekspertas. Tų metų rugsėjį Minske Rusijos, Ukrainos, ESBO ir save pasiskelbusių Donecko liaudies respublikos ir Luhanso liaudies respublikos atstovai pasirašė protokolą dėl ugnies nutraukimo Donbase.

Beje, tada Baltarusijos vadovas taip pat pasiūlė siųsti Baltarusijos karius atskirti kariaujančių pusių Donbase.

„Dabar ta pati logika“, – pastebėjo V.Karbalevičius.

„Tass“ nuotr./Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Pagrindiniai tokio A.Lukašenkos pasiūlymo adresatai, pasak eksperto, yra Ukraina ir Vakarai. Tikėtina, kad A.Lukašenkos noras dalyvauti derybose gali būti bandymas rasti vietą „naujoje saugumo sistemoje“ ir padėti parašą „po kai kuriais baigiamaisiais dokumentais“, pažymėjo politologas.

Tačiau tam, kad galėtų dalyvauti derybose, A.Lukašenkai reikia teisėto statuso Vakarų akyse: taip galėtų būti paaiškintos malonės politiniams kaliniams ir akreditacijos Vakarų žurnalistams rinkimuose.

„Tai yra bandymas duoti ženklą Vakarams: „Aš esu pasiruošęs tam tikroms deryboms, noriu, kad mane pripažintų, ir dėl to esu pasirengęs padaryti tam tikrų nuolaidų. Štai 293 politiniai kaliniai, kuriems per pastaruosius šešis mėnesius buvo suteikta malonė“. Bet yra dar 1,2 tūkst. žmonių“, – kalbėjo V.Karbalevičius

Eksperto nuomone, A.Lukašenkos pasiūlymai labiau primena utopinius svaičiojimis ir, vargu, ar Vakarai juos priims rimtai.

Davose vykusio ekonomikos forumo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, pasibaigus karo veiksmams, šalies saugumui užtikrinti reikės mažiausiai 200 tūkst. taikdarių.

„Tai yra minimumas, kitaip nieko nebus“, – pabrėžė jis.

Vėliau Kyjivo ir jo Vakarų partnerių šaltiniai leidiniui „Financial Times“ sakė, kad iš tikrųjų Ukrainos valdžia tikisi, jog, sprendžiant konfliktą su Rusija, Vakarai 1000 km fronto linijoje dislokuos nuo 40 iki 50 tūkst. karių.

Tuo tarpu, pasak „The Wall Street Journal“, JAV prezidentas D.Trumpas išreiškė susidomėjimą taikdarių siuntimu į Ukrainą, tačiau jis atmetė Amerikos kariuomenės dalyvavimą. Jo nuomone, pagrindinis vaidmuo saugant ir remiant Ukrainą turėtų tekti Europai. Kartu V.Zelenskis tvirtino, kad Amerikos kariuomenė turėtų būti taikos palaikymo kontingento, kuris bus dislokuotas šalyje, dalis.

Galimybę siųsti Europos karinį personalą į Ukrainą kaip taikdarius gruodį aptarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. „Bloomberg“ naujienų tarnybos duomenimis, Europos pareigūnai taip pat norėtų įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą į Ukrainą nusiųsti ir JAV karių.

TASS nuotr./Baltarusijos kariai

Maskva tam aršiai priešinasi. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praeitą gruodį pareiškė, kad Rusijos netenkina „išrinktojo [JAV prezidento Donaldo Trumpo] komandos atstovų vardu skambantys siūlymai... įvesti į Ukrainą britų ir Europos pajėgų taikos palaikymo kontingentą“.

Nesigaili, kad leido Rusijai iš Baltarusijos veržtis į Ukrainą

Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį sakė nesigailintis, kad 2022 metais leido Rusijai iš Baltarusijos teritorijos veržtis į Ukrainą.

Naujienų agentūros AFP paklaustas, ar, atsižvelgiant į beveik trejus metus trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą aukų skaičių, gailisi leidęs Rusijos pajėgoms dislokuotis Baltarusijoje ir iš ten pulti Ukrainą, A.Lukašenka atsakė: „Nieko nesigailiu.“