„Derybos baigėsi“, – žurnalistams sakė Ukrainos vyriausiojo derybininko Rustemo Umerovo atstovė spaudai Diana Davitian.
Detalių ji nepateikė.
Derybomis buvo siekiama nutraukti ketverius metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
-
Lenkijos karinis strategas – apie Europos gynybą be JAV ir ar Baltijos šalims reikia bijoti greito Rusijos puolimo
-
Ukraina smogė „Flamingo“ raketa į poligoną, iš kurio Rusija leido „Orešniką“
-
Witkoffas: Rusija ir Ukraina susitarė dėl naujų belaisvių mainų
-
Zelenskis suskaičiavo, kiek Putinui kainuos kariniu būdu užimti Donbasą
R.Umerovas anksčiau pranešė, kad derybos tęsiamos tuo pačiu formatu kaip ir dieną prieš tai: trišalės konsultacijos, darbas grupėse ir tolesnis pozicijų derinimas.
Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas, atstovavęs Jungtines Valstijas, pranešė, kad Ukrainos, Rusijos ir JAV delegacijos susitarė dėl 314 karo belaisvių mainų.
Pažymėtina, kad tai bus pirmieji tokie mainai per penkis mėnesius. S.Witkoffas taip nurodė, kad diskusijos dėl apsikeitimo belaisviais proceso bus tęsiamos, o artimiausiomis savaitėmis tikimasi papildomos pažangos.
Trečiadienį Ukrainos delegacijos vadovas R.Umerovas po pirmosios derybų dienos pareiškė apie „ dalykišką ir produktyvų darbą, orientuotą į konkrečius žingsnius ir praktinius sprendimus“.
„Konkretūs žingsniai“
Prieš dvi dienas trukusias derybas Rusija surengė naujausią masinę ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, palikdama daugybę žmonių be elektros ir šilumos spaudžiant net 20 laipsnių šalčiui.
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas trečiadienį sakė, kad pirmąją derybų dieną buvo aptarti „konkretūs žingsniai ir praktiniai sprendimai“.
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad kovos tęsis, „kol Kyjivo režimas nepriims atitinkamų sprendimų“.
Pagrindinis derybų kliuvinys yra ilgalaikis teritorijų Rytų Ukrainoje likimas.
Maskva reikalauja, kad prieš sudarant bet kokį susitarimą Kyjivas išvestų savo karius iš didelių Donbaso dalių, įskaitant stipriai įtvirtintus miestus, esančius virš didžiulių gamtinių išteklių.
Ji taip pat nori tarptautinio pripažinimo, kad invazijos metu užgrobtos žemės priklauso Rusijai.
„Išlaikyti spaudimą“
Kyjivas pareiškė, kad karas turėtų būti įšaldytas palei dabartinę fronto liniją ir atmetė vienašališką pajėgų atitraukimą.
Derybos Abu Dabyje yra antrasis trišalių derybų tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos raundas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo pat grįžimo į postą spaudžia abi puses derėtis dėl karo pabaigos, girdamasis, kad susitarimą galėtų pasiekti per kelias valandas.
V.Zelenskis teigė, kad JAV prezidento vaidmuo yra lemiamas, ir trečiadienį transliuotame interviu Prancūzijos televizijai sakė, jog Rusijos vadovas Vladimiras „Putinas bijo tik Trumpo“.
D.Trumpas galėtų panaudoti ekonomines sankcijas Rusijai arba perduoti ginklų Ukrainai, kad „išlaikytų šį spaudimą Putinui“, teigė V.Zelenskis. Jis pridūrė, kad Kyjivas nedarys kompromisų dėl suvereniteto.
Rusija yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. Ji savinasi Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis bei kontroliuoja teritorijų mažiausiai trijose kitose Ukrainos rytinėse srityse.
Kyjivas vis dar kontroliuoja apie penktadalį Donecko srities, iš kurios Maskva reikalauja pasitraukti. Ukraina įspėjo, kad teritorijų atidavimas suteiktų postūmį Maskvai ir kad ji nepasirašys susitarimo, neatgrasančio Rusijos nuo pakartotinės invazijos.
