Drebėjimas kilo sekmadienį, vos prieš vidurnaktį ir sudrebino pastatus nuo Kabulo iki kaimyninio Pakistano sostinės Islamabado.
Anot JAV geologinės tarnybos (USGS), tikėtina, jog daugiau nei 1,2 mln. žmonių pajuto stiprų arba labai stiprų drebėjimą.
Šimtai žmonių žuvo ar buvo sužeisti Kunaro provincijoje, netoli kaimyninės Nangarharo provincijos Džalalabado miesto, spaudos konferencijoje sostinėje Kabule sakė valdžios atstovas Zabihullah Mujahidas ir pridūrė, kad Nangarharo provincijoje žuvo 12 žmonių ir 255 buvo sužeisti.
Anot USGS, sekmadienį 23 val. 47 min. vietos (21 val. 17 min. Lietuvos) laiku 6 balų stiprumo drebėjimo epicentras buvo nutolęs 27 km į šiaurės rytus nuo Džalalabado. Drebėjimas įvyko vos 8 km gylyje – arčiau paviršiaus esantys drebėjimai dažniausiai padaro daugiau žalos.
Palaikiai pastatai
Būdamas arti sienos su Pakistanu Džalalabadas tapo svarbiu prekybos tinklo mazgu. Nors oficialiais duomenimis mieste gyvena apie 300 tūkst. žmonių, manoma, kad tikrasis miesto ir priemiesčių gyventojų skaičius yra daug didesnis.
„Daugybė namų liko sugriauti“, – naujienų agentūrai AFP teigė vidaus reikalų ministerijos atstovas Abdulas Mateenas Qani.
Dauguma Džalalabado pastatų – neaukšti namai, daugiausia iš betono ir plytų, o užmiestyje vyrauja ir purvo plytų bei medienos konstrukcijos. Dauguma jų – prastai pastatyti.
Džalalabadas taip pat turi reikšmingą žemės ūkio sektorių – per miestą teka Kabulo upė, auginami ryžiai, citrusiniai vaisiai.
Jungtinių Tautų (JT) migracijos agentūra pranešime AFP perspėjo, jog dalis labiausiai pažeistų gyvenviečių atokiose Kunaro vietovėse išlieka nepasiekiamos dėl užblokuotų kelių.
Talibano valdžia bei JT pradėjo gelbėjimo operacijas smarkiai paveiktose vietovėse. Gynybos ministerija teigė, jog kol kas šių operacijų metu įvykdyta 40 skrydžių.
Vienas Kunaro regiono Nurgalo žemės ūkio departamento narys teigė, jog žmonės skubiai ėmėsi veiksmų išvalyti užblokuotus kelius, vedančius į atokius kaimus, tačiau smarkiai paveiktos vietovės yra itin sunkiai pasiekiamos.
„Vyrauja daug baimės ir įtampos (...). Klykė moterys ir vaikai. Mes nesame patyrę nieko panašaus“, – AFP teigė Ijazas Ulhaqas Yaadas.
Jis tvirtino, jog daugelis žmonių, gyvenančių drebėjimo paveiktuose kaimuose, buvo dalis daugiau nei 4 mln. afganistaniečių, pastaraisiais metais sugrįžusių į šalį iš Irano ar Pakistano.
„Jie čia norėjo sukurti savo namus“, – teigė pareigūnas.
Nangarharo ir Kunaro provincijos ribojasi su Pakistanu, o netoli esantis Torkhamo pasienio punktas tapo daugelio deportuotų ar išstumtų afganistaniečių sugrįžimo vieta. Dažnai jie neturi nei darbo, nei galutinio kelionės tikslo.
Be Talibano vyriausybės bei kitų valstybių, užuojautą viešai pareiškė ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
„Po kiek anksčiau šiandien šaliai smogusio niokojančio žemės drebėjimo, aš solidarizuojuosi su Afganistano žmonėmis“, – teigė jis.
Dažni drebėjimai
Afganistaną žemės drebėjimai krečia neretai, ypač Hindukušo kalnyne, kur susiduria Eurazijos bei Indijos tektoninės plokštės.
Vietos pareigūnai teigė, jog Nangarharo provinciją taip pat ištiko kita katastrofa – naktį iš penktadienio į šeštadienį prasidėjo potvyniai, nusinešę penkių žmonių gyvybes sunaikinę pasėlius bei padarę kitokios materialinės žalos.
2023-iųjų spalio 7 dieną Afganistaną sukrėtė 6,3 balo žemės drebėjimas, kurį sekė stiprūs pakartotiniai smūgiai. Talibano vyriausybės duomenimis, žuvo bent 4 tūkst. žmonių, sunaikinta apie 63 tūkst. namų.
Anot JT, šis skaičius gerokai mažesnis – 1,5 tūkstančio. Nepaisant to, tai tapo pastarųjų metų skaudžiausia gamtine katastrofa Afganistane.
2022 liepą 5,9 balo drebėjimas smogė skurdžiai rytinei Paktikos provincijai. Žuvo daugiau nei tūkstantis, dešimtys tūkstančių liko be namų.
Be viso to, keturis dešimtmečius karo niokojamas Afganistanas susiduria ir su virtine humanitarinių krizių.
Dėl Talibano sugrįžimo į valdžią nutrūko didelė dalis užsienio paramos, o tai tik silpnina šios skurdžios šalies pajėgumus veiksmingai reaguoti į gamtines katastrofas.
