Interviu televizijos kanalui „Al-Arabiya“ jis taip pat pavadino Azerbaidžano „įstojimą“ į SSRS 1920 m. okupacija.
I.Alijevas sakė, kad raketų smūgis „AzAl“ lėktuvui, kuris 2024 m. gruodį sudužo Aktau, sukėlė „didžiulį nusivylimą ir nepasitenkinimą“ Azerbaidžane.
Palygino su numuštu Rusijos sraigtasparniu
„Visų pirma, lėktuvas apskritai neturėjo būti numuštas. Tačiau tai buvo tragiška klaida“, – sakė šalies prezidentas, palygindamas šią situaciją su 2020 m. Azerbaidžano kariškių sunaikintu Rusijos sraigtasparniu Mi-24, primena nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
„Tą pačią dieną nedelsdamas paskambinau Rusijos prezidentui ir atsiprašiau. Nedelsiant išmokėjome kompensacijas žuvusių lakūnų šeimoms ir Gynybos ministerijai. Pradėjome tyrimą, ir šią tragišką klaidą padarę asmenys buvo patraukti atsakomybėn. Iš Rusijos pusės nieko panašaus nematėme“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija „vis dar nepasako, kas nutiko“.
Pasak I.Alijevo, Baku nenorėjo, kad santykiai pablogėtų, ir laukė, kol bus baigtas tyrimas, „tačiau tada prasidėjo nepagrįsti išpuoliai prieš azerbaidžaniečius Rusijoje“. Azerbaidžano prezidentas pridūrė, kad buvo kankinami ir nužudyti du žmonės, ir net jei jie padarė nusikaltimą, „tai yra žmonės, su jais negalima taip elgtis“.
„Tai buvo precedento neturintis veiksmas prieš mūsų žmones“, – sakė I.Alijevas. Pasak jo, Baku atsakė „konstruktyviai ir teisėtai“.
Prakalbo apie okupaciją
Azerbaidžano prezidentas kalbėjo apie Rusijos okupaciją, aiškindamas, „kaip atsitiko, kad Azerbaidžanas buvo padalytas į dvi dalis“: pasak jo, padalijimas įvyko „Azerbaidžano sovietizacijos“ metu.
„1917 m. žlugus Rusijos imperijai, buvo sukurta Azerbaidžano Demokratinė Respublika. <...>. Ji gyvavo iki 1920 m. balandžio, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Azerbaidžaną ir okupavo šalį“, – sakė jis ir pridūrė, kad Azerbaidžanas buvo sukūręs savo valstybę, bet „bolševikai ją iš mūsų atėmė“.
Taip pat I.Alijevas, sakydamas, kad Azerbaidžanas remia Ukrainos teritorinį vientisumą, karą šioje šalyje pavadino Rusijos „invazija“.
Kas įvyko su lėktuvu ir kodėl nužudyti azerbaidžaniečiai
15min primena, kad po gruodžio mėn. įvykusios „AzAl“ lainerio katastrofos Rusija nepripažino savo kaltės dėl įvykio ir neatsiprašė, nepaisant Baku raginimų. Vietoj to Maskvoje buvo atidengtas paminklas dabartinio valstybės vadovo tėvui Heidarui Alijevui. Kovo mėn. laikraštis „Kommersant“ rašė, kad šalių santykiai pradėjo gerėti.
Tačiau reidai į Jekaterinburgo azerbaidžaniečių gyvenamąsias ir darbo vietas paskatino konflikto eskalaciją. Per reidą buvo nužudyti broliai Zijadinas ir Huseinas Safarovai. Kaip išsiaiškino „Projekt“, Rusijos saugumo pajėgos galėjo juos pažeminti. Dar mažiausiai šeši žmonės buvo sulaikyti. Baku atsakydamas sulaikė 12 rusų, tarp jų Rusijos valstybinio leidinio „Sputnik“ vadovą Igorį Kartavyką.
Rusijos valdžia oficialiai ir toliau apsimeta, kad nieko nevyksta. Rugpjūčio 22 d. Vladimiras Putinas pasveikino Azerbaidžano prezidento žmoną Mehriban Alijevą su gimtadieniu ir paprašė jos „perduoti linkėjimus“ pačiam I.Alijevui, o po dienos panašų sveikinimą Alijevai nusiuntė ir Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.
I.Alijevo pareiškimai dėl Azerbaidžano okupacijos taip pat atrodo kaip antirusiškos retorikos stiprinimas konflikto fone. Portalui „Agentstvo“ nepavyko rasti jo ankstesnių pareiškimų su tokia istorijos interpretacija. Tuo pat metu 1991 m. priimtame konstituciniame akte dėl šalies nepriklausomybės teigiama, kad Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika okupavo Azerbaidžano teritoriją.
I.Alijevas jau yra kalbėjęs apie Ukrainos teritorinį vientisumą, o liepą jis patarė ukrainiečiams „niekada nesitaikstyti su okupacija“.
