Tai naujausioje ataskaitoje išdėstė Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai, išanalizavę Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo interviu propagandiniam leidiniui „Russia Today“.
Rusijos diplomatijos vadovas aiškino, kad vienintelis variantas, kurį yra pasirengusi svarstyti Rusija, tai yra „ilgalaikė, amžina kaimynė“, kitaip tariant, „geranoriška“ Ukraina, kuri yra „nebūtinai sąjungininkė“, bet „neutrali“ ir „draugiška“.
Pasak analitikų, S.Lavrovo pareiškimas leidžia suprasti, kokios papildomos sąlygos buvo įtvirtintos pirminiame Rusijos reikalavime dėl Ukrainos „neutralumo“ karo metu, ir rodo, kad Maskva siekia paversti Ukrainą marionetine valstybe, net jei fiziškai nekontroliuoja visos Ukrainos teritorijos.
Tuo pačiu Rusijos ministro reikalavimas, kad pokario Ukraina būtų „draugiška“ ir „geranoriška“, reiškia, kad Rusiją tenkintų tik tokia Ukraina, kuriai vadovautų prorusiška vyriausybė, vykdanti prorusišką politiką.
Rusija greičiausiai siekia paversti Ukrainą dar viena Baltarusija, kurią, ekspertų vertinimu, Rusija de facto aneksavo, nors Baltarusija išlaikė savo sienas ir vyriausybę.
Be to, tame pačiame interviu S.Lavrovas dar kartą atmetė Vakarų saugumo garantijas Ukrainai. Jis taip pat paneigė paliaubų galimybę, kol bus pasiektas galutinis taikos susitarimas, sakydamas, kad Vakarai pasinaudotų tokiomis paliaubomis, jog galėtų tiekti ginklus Ukrainai.
Anot naujausios ataskaitos, pastaraisiais mėnesiais Kremliaus pareigūnai kartojo tą pačią retoriką apie Vakarų saugumo garantijas, nuolat vadindami tokias garantijas „nepriimtinomis“ Rusijai ir vadindami užsienio karių dislokavimą Ukrainoje „teisėtais“ Rusijos taikiniais.
„Tačiau panašu, kad dabar Kremlius bando rasti naujų argumentų, kaip atmesti Vakarų saugumo garantijas ir įtikinti JAV ir Europą jų nepriimti, greičiausiai tuo metu, kai JAV, Ukraina ir Europa artėja prie susitarimo užbaigimo“, – reziumavo analitikai.
Pasistūmėta į priekį
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“, pasibaigus antrajai derybų tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos dienai Abu Dabyje, publikuotose įžvalgose atkreipė dėmesį, kad „derybininkų komandos išskrido be komentarų“.
„Trumpas pasakė, kad artėjama prie susitarimo (bet tą mes girdime kiekvieną kartą). Visgi rusų retorika, Zelenskio pasisakymas apie tai, kad net ir užgrobtos ukrainietiškos teritorijos vis tiek liks Ukrainos dalimi – viskas rodo, kad iš tiesų į priekį pasistūmėta.
Tačiau dar lieka viena sąlyga, kuri atrodo paprasta, bet kuri Kremliui bus patogi norint per akimirką eskaluoti situaciją – rusų kalba, kuriai turi būti duota žalia šviesa visoje Ukrainoje“, – rašo ekspertas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įvyko apsikeitimas belaisviais.
„Laukiau to po kiekvieno iš paskutinių susitikimų, ir stebėjausi, kad nėra. Šiandien apsikeista po 157 belaisvių iš kiekvienos pusės. Gana mažai, atsižvelgiant į tai, kaip seniai nebuvo mainų. Iš kitos pusės, į nelaisvę papuola itin mažai karių, dronų kare belaisvių ir sužeistųjų skaičiai santykinai su žuvusiais sumažėjo“, – rašė E.Papečkys.
Putinas negerbia Macrono
Ekspertas taip pat įvertino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangas atnaujinti dialogą su Kremliumi. Pasak „Reuters“ šaltinių, antradienį Kremliuje lankėsi vienas aukščiausio rango šalies diplomatų.
„Macronas ruošiasi susitikti su Putinu. Iš vienos pusės suprantamas noras nelikti nuošalyje kai galimai artėja susitarimas, iš kitos – beviltiškas veiksmas. Nes Putinas negerbia Macrono. Jis jį nurašė po to, kai prancūzai prisidėjo prie pirmo Trumpo Sirijos apšaudymo raketomis, o Macronas iš vakaro kalbėdamas su Putinu išsisukinėjo.
-
Trumpas tvirtina užkirtęs kelią branduoliniam karui tarp Rusijos ir Ukrainos
-
Per Rusijos dronų ataką Zaporižios srityje žuvo vyras ir moteris
-
Rusijos karinės žvalgybos generolą suvarpė kulkos: skubiai išvežtas į ligoninę
-
Lietuvos kariuomenė sureagavo į galimo Rusijos puolimo simuliaciją
-
„Rusai panikuoja“: paaiškino, kas vyksta fronte po „Starlink“ blokavimo
Prieš pat prasidedant įsiveržimui į Ukrainą, Putinas viešai išsityčiojo iš Macrono, ir taip jis Kremliaus akyse smuktelėjo dar keliais laipteliais žemiau. Rusijoje Prancūzija ir jos prezidentas šiuo metu nėra svarbus veiksnys, jų beveik nėra jokiuose Rusijos atstovų pasisakymuose“, – teigė E.Papečkys.
