Naujausius D.Trumpo pareiškimus pakomentavo analizės centro Atlanto tarybos (angl. Atlantic Council) analitikas ir buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas.
„Kritikai smerkė D.Trumpo pokalbį su V.Putinu, kuris, kaip rašė pats D.Trumpas socialinėje žiniasklaidoje, skambėjo pakiliu tonu, kurio nenusipelnė Rusijos karas prieš Ukrainą ir Maskvos spaudimas bei sabotažas Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms. Tai, kad pokalbis su V.Putinu įvyko anksčiau nei pokalbis su V.Zelenskiu, rodo tam tikrą D.Trumpo administracijos palankumą Rusijai. Tačiau D.Trumpo stiliui paprastai būdingas šiltas tonas, nukreiptas į partnerius, ypač autoritarinius. Tai gali greitai pasikeisti. O pokalbis su V.Zelenskiu taip pat atrodė šiltas, bent jau Ukrainos paskelbtoje medžiagoje. Abu skambučiai signalizavo apie derybų pradžią, bet ne apie jų esmę. Tikėkimės, kad bet koks D.Trumpo susitikimas su V.Putinu, priešininku, vyks tik kartu su lygiagrečiu susitikimu su V.Zelenskiu, draugu“, – sako analitikas.
Pasak jo, artimiausiomis dienomis sužinosime daugiau, nes Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaus aukščiausi administracijos pareigūnai, įskaitant viceprezidentą J.D.Vance'ą ir valstybės sekretorių Marco Rubio. Ypač atidžiai bus stebimas J.D.Vance'o planuojamas susitikimas su V.Zelenskiu. Tačiau P.Hegsetho komentarai, išsakyti jo kolegoms NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, atskleidė daug naujo.
Analitiko teigimu, P.Hegsethas padarė tris esminius pareiškimus, dėl kurių ukrainiečiai ir daugelis Ukrainos draugų iš karto ėmė prieštarauti.
- Jis tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų, nustatytų 1991 m., atkūrimą pavadino „nerealiu“.
- Taip pat teigė, kad Ukrainos narystė NATO nėra „realus derybų rezultatas“.
- Sakė, kad nors Ukrainai reikalingos tvirtos pokario saugumo garantijos, jas turi užtikrinti Europos ir (nenurodytos) ne Europos kariuomenės, o ne JAV kariai, dislokuoti Ukrainoje, ir jos neturi būti NATO misijos dalis.
Kaip pastebi D.Friedas, kritikai, įskaitant ukrainiečius, greitai pasmerkė P.Hegsetho pareiškimus kaip nepelnytas vienašališkas nuolaidas Rusijai, kurios pakirto JAV derybų svertus prieš prasidedant bet kokioms deryboms. Šie nuogąstavimai suprantami, tačiau atidžiau perskaičius P.Hegsetho pastabas, pasak analitiko, galima teigti, kad D.Trumpo administracija laikosi niuansuotesnio ir galbūt griežtesnio požiūrio.
Tai nėra maloni žinia, tačiau jei ji reiškia tiesiog ugnies nutraukimo būtinybės pripažinimą, o ne pasidavimą Rusijos reikalavimams, ji atitinka protingas paliaubas, kuriomis siekiama nutraukti kovas
„1991 m. Ukrainos sienų atkūrimas karinėmis priemonėmis artimiausiu metu nėra įmanomas. Tai pripažino Ukrainos vadovai ir dauguma Ukrainos draugų. Atrodo, kad P.Hegsethas norėjo pasakyti, jog artimiausias JAV tikslas yra paliaubų įvedimas, o tai jau kurį laiką buvo aišku. P.Hegsethas, laimei, neskatino Ukrainos atsisakyti teritorijos. Jis taip pat nesiūlė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios pripažinti Rusijos okupaciją, užimančią apie 20 proc. šalies teritorijos. Tai nėra maloni žinia, tačiau jei ji reiškia tiesiog ugnies nutraukimo būtinybės pripažinimą, o ne pasidavimą Rusijos reikalavimams, ji atitinka protingas paliaubas, kuriomis siekiama nutraukti kovas“, – kalbėjo analitikas.
„Antra, nėra tokios visatos, kurioje Rusija derybų metu sutiktų, kad Ukraina taptų NATO nare. Būtent tai pasakė P.Hegsethas, ir tai, kad taip sakoma, nereiškia, kad Ukraina niekada netaps NATO nare. Uždaryti duris Ukrainos narystei NATO būtų neatlygintina nuolaida Rusijai, be jokios rimtos priežasties susilpninanti JAV pozicijas. Tačiau tai dar nėra administracijos pozicija ir, tikėkimės, ja netaps.
Trečia, jau kurį laiką buvo aišku, kad Jungtinės Valstijos nesiųs savo karių į Ukrainą ir kad Europos šalys turės sutelkti pajėgas paliauboms palaikyti. Taip pat buvo aišku, kad europiečiai reikalaus JAV paramos, įskaitant karinę, jei jų pajėgas Ukrainoje užpultų Rusija. Tokia parama galėtų apimti oro pajėgas ir kitas priemones, kurios neperžengtų P.Hegsetho raudonosios linijos dėl JAV karių dislokavimo Ukrainoje. P.Hegsethas viešai metė kamuolį europiečiams, bet tai turėjo įvykti bet kuriuo atveju“, – pastebėjo D.Friedas.
Pasak jo, JAV administracijos kuriama Ukrainos strategija vis dar gali būti pagrindas tinkamiems rezultatams, jei Jungtinės Valstijos nepripažins Rusijos neteisėtos agresijos prieš Ukrainą, jei ir toliau bus svarstoma Ukrainos narystė NATO ir atsisakoma dėl jos derėtis su Rusija, jei Jungtinės Valstijos ir Europa parengs karinį planą, kaip paremti atsargines pajėgas Ukrainoje. Tvirtos paliaubos, išsaugančios „laisvą“, nuo Rusijos okupacijos nepriklausomą Ukrainą, šio laikmečio Vakarų Vokietijos versiją, gali tapti strateginiu V.Putino pralaimėjimu ir Ukrainos, Europos bei laisvojo pasaulio sėkme.
Prisiminė Baltijos šalių pavyzdį
„P.Hegsethas kalbėjo, kad reikia būti realistu. Ukrainai susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas artimiausiu metu gali būti nerealu. Panašiai daugelį metų buvo nerealu įsivaizduoti, kad Baltijos šalys atgaus nepriklausomybę nuo Maskvos, Vokietijos susivienijimą ar geležinės uždangos pabaigą. Tačiau visi šie trys dalykai įvyko. Taip pat gali įvykti ir Ukrainos atkūrimas, jei Ukrainos draugai išliks atsidavę ir atkaklūs.
D.Trumpo komandos parengta Ukrainos strategija turi trūkumų, tačiau ji nėra tokia bloga, kaip kai kurie baiminasi. Bent jau kol kas ne“, – apibendrino ekspertas.
-
D.Trumpas sako, kad turėjo ilgą ir labai produktyvų pokalbį su V.Putinu
-
Kuo skiriasi Maskvos ir Vašingtono versijos apie D.Trumpo ir V.Putino pokalbį
-
D.Trumpas kelia sąlygas Ukrainai dėl tolesnės pagalbos: nori naudos ir pinigų grąžinimo
-
NATO sąjungininkai reikalauja, kad Europa ir Ukraina būtų įtrauktos į taikos derybas
-
Skambus O.Scholzo pareiškimas po D.Trumpo ir V.Putino pokalbio: atmeta „diktuojamą taiką“ Ukrainai
