Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija drąsiai pasiūlė nestandartinį sprendimą, kuris leistų Ukrainai perduoti iki €210 mlrd. įšaldytų Rusijos finansinių aktyvų, faktiškai atimant veto teisę (iš Vengrijos).
„Du variantai: arba lėšas perduoti Ukrainai garantuojant bendruoju ES biudžetu, arba išduoti paskolą, kuri būtų paremta įšaldytais Rusijos aktyvais ir nebūtų grąžinama tol, kol Kremlius nesumokės reparacijų.
Pirmasis variantas reikalauja vienbalsio šalių narių sutarimo. Antrajam – ypatingajam – pakaktų kvalifikuotos daugumos. Praktikoje tai atimtų (Vengrijos) veto teisę kas šešis mėnesius pratęsiant sankcijas – toks veto sugriautų paskolos schemą“, – sako L.Kojala.
Komisija grindžia nepaprastųjų priemonių taikymą „būtinybe išsaugoti ES ekonomikos stabilumą“, teigdama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą ir hibridiniai išpuoliai kelia grėsmę gerovei, tad lėšų grąžinimas agresoriui situaciją pablogintų.
Šis mechanizmas buvo taikytas reaguojant į euro zonos skolų krizę ir Covid-19 pandemiją. Tačiau ne situacijose, kurios persidengia su užsienio politika. Juk faktiškai tai leistų apeiti vienbalsiškumo reikalavimą priimant užsienio politikos sprendimus.
Pasak analitiko, Belgija, kur įšaldyta didžioji dalis Kremliaus turto, vis dar skeptiška. Neaišku, ar tam pritars ir kitos valstybės. Jau skamba teisiniai nuogąstavimai, kad EK peržengia ribas.
„Bet tuo pačiu tai bus atsakymas į klausimą, ar ES, brutalaus karo žemyne akivaizdoje, priims sudėtingą, bet būtiną sprendimą. O gal toliau bus judama įprastu keliu – faktiškai laukiant, kol tą turtą išsidalys kiti (Steve‘o Witkoffo-Kirilo Dmitrijevo 28 punktų plane buvo numatyta, kam jas panaudoti, nelaukiant Europos)“, – apibendrino politologas.
