Jo žodžius paanalizavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Pasak E.Colby, JAV išlieka įsipareigojusi NATO kolektyvinės gynybos 5 straipsniui. Bet už konvencinį saugumą pirminę atsakomybę turės prisiimti Europos valstybės.
JAV išlaikys strateginį atgrasymo dėmenį – „branduolinį skėtį“, sakė Pete‘o Hegsetho pavaduotojas. Pasak L.Kojalos, Europos valstybės neturėtų būdo trumpuoju-vidutiniu laikotarpiu jo kompensuoti.
Pasak E.Colby, JAV teigiamai vertina pažangą, kurią Europos valstybės daro įgyvendindamos 3,5+1,5 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą. Visgi nuo kalbų apie finansines injekcijas reikia pereiti prie realių sukurtų pajėgumų (pajėgos, atsargos, logistika ir pan.).
JAV švelnina toną
„E.Colby išdėstė tai, ką JAV – su didžiulėmis turbulencijų fazėmis (pvz., Grenlandija) – įgyvendina per pastaruosius metus. Operaciniame lygmenyje veikia ši kryptis, net jei ją supa gandų ir emocijų fonas.
Matyti siekis kai kur švelninti toną, pripažįstant, kad tezės apie pajėgumus be tarpusavio pasitikėjimo neveiks (o pastarasis dėmuo stipriai susvyravęs). Pvz., organiška šiai administracijai emocinė paskata barti sąjungininkus balansuota su kertinių JAV įsipareigojimų išdėstymu (tai pastaruoju metu nutinka retai)“, – sako L.Kojala.
Pasak jo, išliks klausimas, kiek kitų pareigūnų tezės atliepia Donaldo Trumpo nuomonę (ir jos kaitos potencialą).
„E.Colby atspindi nuoseklią pastarojo pusmečio prezidento retoriką: NATO (pabrėžiant, kad tik jo dėka) susitvarkė su gynybos išlaidų problema; JAV neketina palikti Aljanso. Visgi neužkardo kelio naujoms krizėms (vėlgi, Grenlandijos pavyzdys) ar kitiems nuomonių svyravimams (nebūtinai susietiems su NATO – pvz., komplikuotas JAV-ES santykis dėl amerikietiškų socialinių tinklų reglamentavimo)“, – apibendrino analitikas.
