JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos šalių piliečiai Trečiojo pasaulinio karo protrūkį per artimiausius penkerius metus laiko labai realiu scenarijumi.
Tačiau, nepaisant smarkiai išaugusio nerimo dėl naujos konfliktų eros, Vakarų visuomenė nėra linkusi finansiškai aukotis ar didinti mokesčių siekiant stiprinti savo gynybą, pažymi „Politico“, remdamasis savo atlikta apklausa šiose šalyse.
Dramatiškas poslinkis
Pranešama, kad rinkėjų, prognozuojančių naują pasaulinį konfliktą, dalis smarkiai išaugo nuo tada, kai nepriklausoma tyrimų bendrovė „Public First“ tokį klausimą uždavė 2025 metų kovą.
„Vakarų visuomenės nuotaikų pokytis per mažiau nei metus atspindi dramatišką poslinkį į nesaugesnį pasaulį, kuriame karas laikomas tikėtinu, o aljansai – nestabiliais“, – sakė „Public First“ apklausų vadovas Sebas Reidas. Anot jo, žmonės nori apsiginti, tačiau nenori už tai mokėti.
Nori saugumo, bet ne didesnių išlaidų
Leidinio apklausa atskleidė ribotą Vakarų visuomenės pasirengimą aukotis dėl didesnių karinių išlaidų. Nors iš principo Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje palaikomas gynybos biudžeto didinimas, ši parama smarkiai sumažėja, kai paaiškėja, kad tai gali reikšti didesnę valstybės skolą, kitų viešųjų paslaugų mažinimą ar mokesčių didinimą.
Išvados grindžiamos apklausomis, atliktomis vasario 6–9 dienomis, kuriose kiekvienoje šalyje dalyvavo daugiau nei 2 000 rinkėjų.
„Didėjantis susirūpinimas dėl karo nesuteikia lyderiams neribotos laisvės masiškai didinti gynybos išlaidų.
Priešingai – rinkėjai dabar mažiau linkę priimti kompromisus, būtinus kariniam saugumui stiprinti. Taigi Europos lyderiai atsiduria sudėtingoje padėtyje: jie negali visiškai pasikliauti JAV, negali tuo pagrįsti vidaus investicijų didinimo ir patiria didelį spaudimą skubiai spręsti šią problemą pasaulyje, kuriame konfliktas atrodo arčiau nei bet kada“, – teigė S.Reidas.
-
„Reuters“: pokyčiai NATO struktūroje – JAV perkelia atsakomybę ant Europos pečių
-
Danijos gynybos ministras: Kopenhaga svariai prisidės prie naujos NATO misijos
-
NATO vadovas – apie Rusiją: mūsų reagavimas bus mirtinas
-
Nauja NATO misija Arktyje – tikras šou Trumpui: Rusijos grėsmė išpūsta
-
Vokietija susiduria su sunkumais ieškant savanorių tarnauti brigadoje Lietuvoje
-
Po krizės Grenlandijoje – JAV sąjungininkė siekia stiprinti savo vaidmenį NATO
Artėjančios katastrofos nuojauta
Žiniasklaidos priemonė rašo, kad, nematant ženklų apie greitą Rusijos jau ketverius metus trunkančio plataus masto karo prieš Ukrainą pabaigą, taip pat atsižvelgiant į JAV karinius veiksmus Irane, Sirijoje, Venesueloje ir Afrikoje valdant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, daugelis rinkėjų mato augančią pasaulinio konflikto riziką.
Ši tendencija ypač ryški Jungtinėje Karalystėje, kur 43 proc. respondentų mano, kad iki 2031 metų dar vienas pasaulinis karas yra „tikėtinas“ arba „labai tikėtinas“ (2025 m. kovą taip manė 30 proc.). Beveik pusė amerikiečių – 46 proc. – taip pat laiko tokį scenarijų tikėtinu (pernai – 38 proc.).
Iš penkių apklaustų šalių tik vokiečiai dažniau linkę manyti, kad trečiasis pasaulinis karas per artimiausius penkerius metus nėra tikėtinas.
Kalbant apie atskirų šalių įsitraukimą į karinį konfliktą, JAV respondentai dažniausiai mano, kad jų šalis per artimiausius penkerius metus gali atsidurti kare.
Po jų seka Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos gyventojai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad branduolinės NATO valstybės gali būti labiau pasirengusios konfliktui nei kitos šalys, o D.Trumpo, kaip „taikos prezidento“, įvaizdis neįtikina dalies rinkėjų jo paties šalyje.
Bent kas trečias JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Kanados gyventojas mano, kad per artimiausius penkerius metus kare „tikėtina“ arba „labai tikėtina“ bus panaudotas branduolinis ginklas.
Rusija įvardijama kaip didžiausia grėsmė taikai Europoje, tuo tarpu Kanadoje didžiausia saugumo grėsme laikoma D.Trumpo vadovaujama Amerika. Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje Jungtinės Valstijos įvardijamos kaip antra pagal dydį grėsmė – gerokai dažniau nei Kinija.
