Kaip didelė NATO narė rytiniame aljanso flange, Lenkija visada buvo labai svarbi JAV ir jų Vakarų sąjungininkių partnerė, tačiau jos svarba dar labiau išaugo po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
Varšuva tapo nepakeičiama.
„Lenkija buvo viena stipriausių Ukrainos sąjungininkių tarptautiniu mastu, ji buvo pagrindinis ginklų tiekimo Ukrainai centras, tačiau ji taip pat priima iš Ukrainos atvykstančius pabėgėlius“, – CNN sakė Sasekso universiteto profesorius, politikos katedros vedėjas Aleksas Szczerbiakas.
„Jungtinės Valstijos, J.Bideno administracija, kuri labai kritikavo valdančiąją partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), iš esmės nusprendė, kad Lenkija yra regioninio saugumo pagrindas, todėl jos tarsi pakeitė savo ideologinius rūpesčius ir perėjo prie labai glaudžių darbo santykių su Lenkija“, – pridūrė jis.
Dėl šios naujai įgytos svarbos Lenkijos sąjungininkai Europoje atsidūrė keblioje padėtyje: nors jiems reikia visiško Lenkijos įsipareigojimo ir paramos, jie taip pat turi susitaikyti su tuo, kad jos vyriausybė ir toliau tęsia tai, ką daugelis ES šalių laiko išpuoliais prieš teismų nepriklausomybę, spaudos laisvę, demokratijos principus ir moterų bei mažumų teises.
„Prieš metus buvusios problemos neišnyko. Žinoma, pasikeitė platesnė geopolitinė situacija ir Lenkija veikia kaip svarbi partnerė, tačiau jos vidinės problemos, susijusios su teisingumo sistema, išliko tos pačios“, – sakė Agnieszka Kubal, Londono universitetinio koledžo Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokyklos docentė.
„Mano nuomone, blogiausias scenarijus būtų toks, kad Lenkija dar labiau toltų nuo demokratijos, nes ji priima ukrainiečių pabėgėlius“, – pridūrė ji.
Įtemptos rinkimų varžybos
Šį rudenį Lenkijoje vyks parlamento rinkimai.
Iki šiol PiS sunkiai sekėsi įgyti lemiamą persvarą prieš opozicinę Piliečių platformos frakciją. Ši partija yra valdžioje nuo 2014 m., o 2019 m. laimėjo pakartotinius rinkimus. Trečia kadencija iš eilės būtų beprecedentė Lenkijos pokomunistinėje istorijoje.
Smūgiai iš užsienio nesiliauja. Pirmadienį Europos Sąjungos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Lenkijos teismų reformos pažeidžia bloko įstatymus, ir nurodė jai padaryti pakeitimus arba teks mokėti dideles baudas.
Trečiadienį Europos Komisija paskelbė, kad padavė Lenkiją į teismą dėl naujo įstatymo, kuriuo įsteigta speciali komisija, kuriai pavesta tirti Rusijos įtaką Lenkijos politikai. Komisija teigė, kad įstatymas pažeidžia demokratijos principą ir gali būti naudojamas opozicijai nutildyti. JAV taip pat kritikavo šį įstatymą, o JAV valstybės departamentas pareiškė, kad jis „gali būti naudojamas opozicijos politikų kandidatūroms blokuoti be tinkamo proceso“.
Pagrindinis klausimas, į kurį sutelks dėmesį tyrimo institucija, – ar ankstesnė vyriausybė leido Lenkijai tapti pernelyg priklausomai nuo rusiškų dujų. „Teisė ir teisingumas“ teisino įstatymą teigdama, kad priklausomybė nuo rusiškų dujų pakenkė Lenkijos interesams. Tačiau kritikai jį vertina kaip vyriausybės bandymą išstumti didžiausią politinį oponentą Donaldą Tuską.
D.Tuskas, kuris yra Piliečių platformos partijos lyderis, 2007–2014 m. ėjo Lenkijos ministro pirmininko pareigas. Tuo metu jis kartu su Vokietija ir kitomis šalimis pasirašė susitarimą su Rusijos „Gazprom“.
Priimtame įstatyme numatyta, kad tyrimo komisiją sudarys daugiausia vyriausybę palaikantys įstatymų leidėjai, kurie turės plačius įgaliojimus, tarp jų ir galimybę faktiškai uždrausti asmenims 10 metų eiti valstybines pareigas.
Po aršios kritikos prezidentas Andžejus Duda pareiškė, kad įstatymas bus iš dalies pakeistas ir peržiūrėtas šalies Konstituciniame Teisme, tačiau tai gali užtrukti keletą mėnesių.
„Apkaltinti ką nors Lenkijoje Rusijos įtaka yra politinis mirties nuosprendis. Taip buvo ir anksčiau, bet ypač dabar, kai Rusija vykdo invaziją prieš Ukrainą“, – CNN sakė A.Kubal. „Galiu įsivaizduoti, kad komisijos darbas per ateinančius šešis mėnesius atsidurs pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Žinoma, tai turės didžiulės įtakos rinkimų kampanijai“, – pridūrė ji.
Naujasis įstatymas buvo viena iš antivyriausybinių protestų Varšuvoje, minint 34-ąsias pirmųjų pokario Lenkijos demokratinių rinkimų metines, priežasčių. Šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš naująjį įstatymą, plačiai kritikuojamą teismų reformą, homofobišką ir prieš abortus nukreiptą vyriausybės politiką ir beveik nuolatinius jos susirėmimus su ES.
Masinei demonstracijai vadovavo pats D.Tuskas.
A.Szczerbiakas sakė, kad tai gali būti būsimų įvykių ženklas. „Šiuos rinkimus nulems ne tai, kad žmonės pereis iš vienos pusės į kitą. Svarbiausia rinkėjus yra mobilizuoti savo pusę, o žinutės, kurias siunčiate siekdami mobilizuoti savo pusę, skiriasi nuo tų, kurias siunčiate norėdami įtikinti centro rinkėjus“, – sakė jis.
„Manau, kad tai bus labai atkakli kova... Jei jaučiate, kad ant kortos pastatyta demokratija, labiau tikėtina, kad ateisite į rinkimus. Bet galbūt manote, kad pasaulis nesibaigs, jei nebalsuosite“, – pridėjo A.Szczerbiakas.
