AP: Europa slapta rengia planą siųsti karius į Ukrainą po karo

Apie tai rašo naujienų agentūra „Associated Press“, nurodydama, kad varomoji jėga yra Didžioji Britanija ir Prancūzija, tačiau detalių kol kas nedaug – diskusijose dalyvaujančios šalys nenori atskleisti savo kortų ir suteikti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pranašumo, jei jis sutiktų sėsti prie derybų stalo.

Po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu grupė Europos vadovų ir ministrų susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte rezidencijoje Briuselyje. Kaip rašo AP, pokalbiai vyko remiantis idėja, kurią 2024 m. pradžioje iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir kuri nuo to laiko sulaukė populiarumo. Tačiau kokios galėtų būti taikos palaikymo misijos pajėgos ir kas jose dalyvautų, priklausytų ne tik nuo galimo taikos susitarimo sąlygų.

Ankstyvoji stadija

Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė AP žurnalistams: „Esame labai ankstyvoje stadijoje“. Jis teigė, kad prieš rengiant planą Europos sąjungininkams „kritiškai svarbu“ suprasti, kaip atrodytų kontaktinė linija į Ukrainą. Taigi, jei Rusija ir Ukraina sumažins savo pajėgas išilgai fronto, Europai taip pat nebus problema ten būti. Tačiau karštosios karo fazės metu tai padaryti bus daug sunkiau.

Kartu AP pažymi, kad ekspertai ir pareigūnai įspėja, jog esant dabartinei padėčiai Europa turėtų siųsti į Ukrainą patikimą ir didelį kontingentą, o ne taikdarių komandą, panašią į JT mėlynuosius šalmus.

„Turėtų būti tikros pajėgos, kad rusai žinotų, jog jei kada nors jas išbandys, bus sutriuškinti“

Taigi, pasak buvusio JAV kariuomenės Europoje vado Beno Hodgeso, „tai turėtų būti tikros pajėgos, kad rusai žinotų, jog jei kada nors jas išbandys, bus sutriuškinti“.

Savo ruožtu į atsargą išėjęs Prancūzijos generolas Dominique Trinquand‘as, buvęs Prancūzijos karinės misijos prie JT vadovas, išreiškė nuomonę, kad „šiai operacijai surengti prireiks maždaug vienų metų, o ją organizuoti padės iš viso pasaulio surinkti kariai“. Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas komentaruose agentūrai teigė, kad taip pat būtina investuoti į Ukrainos gynybos pramonę ir apmokyti ukrainiečius kovotojus.

AP taip pat pabrėžė, kad be sausumos pajėgų, Ukrainai taip pat reikalinga parama iš oro. Kartu išlieka akivaizdu, kad europiečiams bus sunku surinkti didelio masto pajėgas ir jie negalės to padaryti greitai.

Šią savaitę JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas paragino užtikrinti tarptautinę kontaktinės linijos kontrolę, turėdamas omenyje maždaug 1 000 kilometrų ilgio fronto liniją, tačiau, kaip rašo AP, europiečiai su tuo nesutinka, nes tam reikėtų per daug karių. Kartu beveik visi sutinka, kad reikalinga tam tikra „amerikiečių parama“.

P.Hegsethas taip pat sakė, kad „bet kokias saugumo garantijas turi paremti kovai pasirengusios Europos ir ne Europos karinės pajėgos“. Jei jie vyks į Ukrainą, sakė Pentagono vadovas, „jie turėtų būti dislokuoti kaip ne NATO misijos dalis“. P.Hegsethas neatskleidė, kokį vaidmenį galėtų atlikti JAV.

Rimtai nesvarsto, sako L.Kojala

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Linas Kojala

15min primena, kad Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas politologas Linas Kojala neseniai portalui politika.lt sakė, kad „jokioje senojo žemyno sostinėje niekas rimtai nesvarsto dešimčių tūkstančių karių dislokavimo įsivaizduojamoms paliauboms palaikyti. Ir net nebūtinai dėl politinės valios stygiaus – tų karių tiesiog nėra“.

„Vokietija ir Lenkija kol kas atsisako net svarstyti tokį variantą. Prancūzijos kariuomenės atstovai kalbėjo apie potencialą surinkti 20 tūkst. karių per mėnesį – bet privačiuose pokalbiuose įvardijami „realistiški“ skaičiai kur kas kuklesni. Britai jau ne vienerius metus aiškiai indikuoja, kad karių trūkumo problemą siekia spręsti technologiniu išsivystymu – taigi, prioritetai kitur“, – tvirtino analitikas.