Sekite 15min Google
Visos nuotraukos netikros?
Kelios internautės socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota pokalbių laidoje kalbanti A.Frank įseserė Eva Schloss.
„Anos Frank sesuo sako, kad visos Holokausto nuotraukos yra netikros“, – skelbiama vaizdo įrašo aprašyme.
Viena internautė taip pat pakomentavo: „Dar vienas melas lenda į viršų. Seniai sukosi galvoje, kaip (Adolfas) Hitleris būdamas žydu, žudė žydus? Anos Frank sesuo tvirtina, jog Aušvico nuotraukos netikros.“
Moteris pasidalijo kito „Instagram“ vartotojo įrašu. Net šio klipo aprašyme patikslinama, kad Holokaustą išgyvenusi moteris nesako, jog visos nuotraukos netikros, tik kai kurios buvo inscenizuotos vėliau. Tačiau lietuvė savo įraše šios detalės nepamini.
Pačiame klipe E.Schloss žodžiai nėra pateikiami be konteksto. Jame girdimas paaiškinimas, kad tik tam tikri kadrai nėra autentiški. Vis dėlto internautai vis tiek šiuos žodžius interpretavo savaip.
Kas buvo Eva Schloss?
E.Schloss buvo ne A.Frank sesuo, o įseserė. Jos šeima su Frankais susipažino Amsterdame po 1939 m. Eva ir Ana tapo draugėmis, nors ir nebuvo labai artimos. 1942 m., naciams okupavus Nyderlandus, Eva su šeima pasislėpė. Po kelerių metų jie buvo išduoti ir išsiųsti į Aušvico koncentracijos stovyklą. Ten buvo nužudyti merginos tėvas ir brolis, išgyveno tik ji ir motina.
Po karo Eva ir jos motina grįžo į Amsterdamą, kur vėl susitiko su A.Frank tėvu, už kurio Evos motina vėliau ištekėjo. Eva tapo Anos įsesere jau po A.Frank mirties.
E.Schloss mirė 2026 m. sausį.
Ką ji sakė iš tiesų?
2020 m., minint 75-ąsias Aušvico išlaisvinimo metines, E.Schloss dalyvavo pokalbių laidoje „Good Morning Britain“. Ji pasakojo apie savo išgyvenimus, nežmoniškas sąlygas Aušvico stovykloje ir sovietų armijos pasirodymą. Kadangi moteris apie Holokausto siaubą ne kartą kalbėjo viešai ir rašė knygose, būtų nelogiška daryti išvadą, kad neigia šio istorinio etapo ar visų jo metu užfiksuotų vaizdų autentiškumą.
Kalbėdama su žurnalistais, E.Schloss užsiminė būtent apie sovietų užfiksuotus neautentiškus kadrus: „Yra daug nuotraukų, kaip rusai išlaisvino Aušvicą, ir jose niekada nėra sniego. O sniegas iš tiesų siekė štai tokį aukštį“, – teigė ji gestikuliuodama.
Moteris prisiminė, kaip apsilankiusi Rusijos ambasadoje pamatė šias nuotraukas: „Pasakiau: „Kažkas man neduoda ramybės. Tos nuotraukos netikros, nes jose nėra sniego“.
Pasak E.Schloss, ambasados darbuotojai pripažino, kad kadrai iš tiesų nėra autentiški išlaisvinimo momentai. Kai sovietų armija atvyko, jie neturėjo fotoaparatų, o vėliau supratę, kad tokių dokumentų reikia, juos užfiksavo.
„Jie fotografavo, kaip matote dabar, bet tai tikrai nėra Aušvice ir tai ne Aušvico išvadavimas. Mes nesame tie žmonės“, – žurnalistams teigė jį išgyvenusi E.Schloss.
Ji detaliau nepaaiškina, ar nuotraukos buvo užfiksuotos Aušvice, bet vėliau, ar kitoje vietovėje. Tačiau moteris neteigia, kad visos Holokausto nuotraukos yra netikros.
Muziejaus pozicija
Apie tai, kad bent dalis kadrų užfiksuoti vėliau, rašoma ir oficialiame Aušvico stovyklos muziejaus puslapyje. Nurodoma, kad gerai žinomos sovietų operatorių užfiksuotos scenos neparodo pačių išlaisvinimo momentų, tačiau vis tiek yra svarbūs dokumentai, atskleidžiantys vokiečių įvykdytus nusikaltimus. Nėra aišku, ar E.Schloss ir muziejus kalba apie tuos pačius kadrus.
Taip pat pabrėžiama, jog dalis šios filmuotos medžiagos buvo sukurta propagandos tikslais.
Muziejaus kino archyvo darbuotoja Edyta Chowaniec pasakojo, kad filmavimo komanda nedalyvavo nei miesto, nei stovyklos išlaisvinime, jie į stovyklą atvyko kitą dieną. Praėjus vienuolikai dienų po šio įvykio, Maskvos kino studijai buvo išsiųsta pirmoji filmuota medžiaga. Pirmuose kadruose matyti sniegas, kuris vėlesniuose kadruose palaipsniui tirpsta.
Anot jos, po išlaisvinimo stovykloje buvo įsteigtos specialios sovietų ir lenkų komisijos, skirtos nuodugniai ištirti įvykdytus nusikaltimus. Sovietų filmavimo grupės tikslas buvo užfiksuoti šios komisijos veiklą kino juostoje. Joje vaizduojamos stovyklos vaizdai iškart po išlaisvinimo, teismo medicinos ekspertų komisijos pastangos, užfiksuotos iškilmingos aukų laidotuvės ir kalinių gyvenimo sąlygos.
„Kadangi sovietų operatoriai nedalyvavo kariniuose veiksmuose išlaisvinant miestą ir stovyklą, jie nusprendė atkurti išlaisvinimo sceną taip, kaip ją įsivaizdavo. Tikėtina, kad jie taip pat gavo nurodymų iš Maskvos, kaip šią sceną pavaizduoti. Atkurtoje scenoje <...> išleidęs lapus medis fone rodo, kad įrašas darytas ne sausį ar vasarį, o keliomis savaitėmis vėliau. Iš maždaug 50 dalyvių tik du vilkėjo dryžuotas uniformas.
Kai kurie asmenys scenoje galėjo būti kaliniai, kurie buvo pakankamai sveiki, kad sutiktų dalyvauti filmavime. Pasak vieno iš operatorių ši scena buvo toli nuo tiesos. Kaliniai vos laikėsi ant kojų“, – pasakojo E.Chowaniec.
15min verdiktas: trūksta konteksto. E.Schloss iš tiesų kalbėjo apie surežisuotus kadrus Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo kontekste. Tačiau ji kalbėjo konkrečiau apie sovietų kadrus, kurie buvo užfiksuoti vėliau, o ne apie visas Holokausto metu užfiksuotas nuotraukas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
