„Tyliai nutraukė bylą“
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo naujausiomis žiniomis apie vasarą Estijos teritorijoje rastą nukritusį droną.
„Prisimenate tą droną, kuris nukrito Estijoje netoli Rusijos sienos? Tyrimas ką tik patvirtino, kad tai buvo Ukrainos...
Estija iš pradžių surengė garsų spektaklį – perspėjo Europą apie gresiantį karą su Rusija...
O dabar? Policija ir prokuratūra tyliai nutraukė bylą“, – rašė vyras.
Dronas Estijoje
Estijos Tartu apskrityje, Elvos miesto Aakrės kaime, rugpjūtį vietos ūkininkas aptiko drono nuolaužų ir sprogimo kraterį.
Gyventojas paskambino pagalbos numeriu ir pranešė, kad Vertsjervo ežero apylinkėse rado atakos drono nuolaužų. Anot institucijų, incidento metu niekas nenukentėjo.
Vidaus saugumo tarnyba pranešė, jog dronas Estijos teritorijoje nukrito naktį, apie 4-5 val., maždaug 75 km nuo sienos su Rusija. Tuomet buvo pradėtas tyrimas dėl incidento.
Ką parodė tyrimas?
Estijos Vidaus saugumo tarnyba ir Valstybės prokuratūra gruodžio 24 d. pranešė, jog nutraukė baudžiamąjį procesą, kurio metu buvo tiriamas drono įsiveržimas į šalies oro erdvę.
Tačiau byla nebuvo tyliai nutraukta, kaip aiškino internautas. Apie jos pabaigą pranešė daugelis šalies žiniasklaidos portalų, o informacija išplatinta institucijų.
Jos paaiškino, kad procesas nutrauktas, nes buvo atlikti visi šiuo metu įmanomi tyrimo veiksmai siekiant nustatyti, kieno tai atsakomybė. Pažymėta, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, baudžiamasis procesas bus atnaujintas.
Remiantis surinktais įrodymais, dronas greičiausiai į Latvijos oro erdvę įskrido iš Rusijos ir skrido tiesia trajektorija, kol rugpjūčio 24 d. apie 4.45 val. įskrido į Estijos oro erdvę.
Ekspertizė nustatė, kad ant drono dalių buvo sprogmenų, naudojamų atakos dronuose, pėdsakų. Surinkti įrodymai rodo, kad dronas buvo ukrainietiškos kilmės.
Tyrimo metu nebuvo įmanoma nustatyti tikslaus drono skrydžio maršruto ir kieno veiksmai lėmė drono įsiveržimą į Estiją. Taip pat neatskleista jokių požymių, kad dronas buvo sąmoningai nukreiptas į Estijos teritoriją ar kad Estija buvo numatytas taikinys.
Kodėl tyrimas nutrauktas?
Tyrimas buvo nutrauktas, nes be Rusijos pagalbos jo tęsti buvo neįmanoma, o dėl dabartinės geopolitinės situacijos tokios pagalbos sulaukti taip pat nepavyktų.
Valstybės prokurorė Triinu Olev-Aas pastebėjo, kad turimi duomenys rodo, jog dronas į Estiją atvyko iš Rusijos per Latviją. Todėl reikėtų surinkti papildomą informaciją, pateikiant teisinės pagalbos prašymą Rusijai.
„Kadangi tarptautinis teisinis bendradarbiavimas su Rusija neveikia, šiuo metu neįmanoma gauti papildomos informacijos, kad būtų galima nustatyti už nusikaltimą atsakingą asmenį. Tokioje situacijoje Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja nutraukti procesą.
Tačiau, jei atsirastų naujų įrodymų, leidžiančių tęsti bylos nagrinėjimą, procesas būtų atnaujintas ir tęsiamas“, – paaiškino prokurorė.
Vidaus saugumo tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Andresas Ratasseppas padėkojo visuomenei už pagalbą nustatant drono skrydžio trajektoriją ir jo sprogimas ir perspėjo, jog panašūs incidentai gali pasikartoti.
„Mes gyvename šalia agresyviai nusiteikusios karinės valstybės. Negalima atmesti galimybės, kad panašių incidentų gali pasitaikyti ir vėl. Dėkoju žmonėms, kurie informavo teisėsaugos institucijas ir, radę droną, laikėsi Gelbėjimo tarnybos nurodymų“, – sakė jis.
Apie ukrainietišką droną pranešta iškart
Tyrimo išvados parodė, kad dronas buvo ukrainietiškos kilmės. Tačiau tai Estijos teisėsaugos institucijos sakė dar tuo metu, kai jis buvo rastas. Prieš randant droną Ukraina atakavo Ust-Lugos uostą, esantį netoli Estijos sienos.
Vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margas Pallosonas kitą dieną po incidento teigė: „Remiantis preliminaria informacija, turime pagrindo manyti, kad tai gali būti Ukrainos dronas, kuris buvo nukreiptas į Rusijos taikinius, tačiau jį Rusija nukreipė nuo kurso naudodama GPS trikdymą ir kitas elektronines priemones, ir jis atsidūrė Estijoje“.
Estijos saugumo policija taip pat tuomet iškėlė pirminę versiją – tai buvo Ukrainos nepilotuojamas orlaivis, išsiųstas pulti šiaurės vakarų Rusijos regioną, bet galiausiai nukrypęs nuo kurso.
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė, kad Rusija jau seniai naudoja GPS signalų trikdymą, kad sutrikdytų oro ir jūrų eismą regione.
Komentuodamas šį incidentą, Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras teigė, kad drono nuolaužų radimas yra Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą pasekmė ir kad Ukraina turi teisę gintis.
Oro erdvės pažeidimai
Tai buvo pirmas užsienietiškas dronas, rastas Estijos teritorijoje. Tačiau su Rusija ir Ukraina besiribojančios šalys ne kartą pranešė apie dronus, įskriejusius iš kaimynių teritorijų.
Rugsėjį trys Rusijos naikintuvai be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę. NATO naikintuvai reagavo palydėdami Rusijos orlaivius iš šalies teritorijos. Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna teigė, jog tai buvo ketvirtas kartas šiais metais, kuomet Rusija pažeidė Estijos oro erdvę ir tokius incidentus pavadino nepriimtinais.
Pastaraisiais mėnesiais pastebėti dronai sukėlė nemažai nepatogumų kitoms Europos šalims. Kai kurie dronai sutrikdė civilinį oro eismą, kiti skraidė netoli oro bazių ir kitų karinių objektų.
Neatpažinti dronai ar kiti sutrikdymai buvo užfiksuoti Belgijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Airijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Prancūzijoje. Nuo rugsėjo mėnesio vidurio laikraštis „The Times“ suskaičiavo mažiausiai 87 įtartinus ar provokacinius incidentus, susijusius su dronais ar balionais, mažiausiai 15-oje NATO šalių.
Tačiau, kadangi jie paleidžiami anonimiškai, sunku įrodyti, iš kur yra kilę ar kas juos aktyvavo.
Dronai buvo pastebėti ir Dublino oro uoste, kuomet Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis leidosi Airijoje kiek anksčiau nei planuota ir dėl to prasilenkė su jais. Dėl šio incidento vykdomas tyrimas.
Po incidento Danijoje prie šalies krantų buvo aptiktas su Rusija susijęs laivas. Tuo tarpu Norvegijos policija nutraukė tyrimą, teigdama, kad nėra pakankamai įrodymų, jog ten iš tiesų buvo dronai.
Rudenį 20 Rusijos dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę, kur dalis jų buvo numušti.
Tačiau bene didžiausias poveikis buvo juntamas Lietuvoje, kuomet Vilniaus oro uosto veikla ne kartą sustabdyta dėl kontrabandinių balionų, atkeliaujančių iš Baltarusijos.
Analitikai ir politikai mano, kad tai yra Rusijos hibridinio karo dalis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen apibūdino šiuos incidentus kaip „nuoseklią ir intensyvėjančią hibridinio karo kampaniją“, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas apkaltino Maskvą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu paneigė šalies atsakomybę už šiuos incidentus.
Daugelis dronų buvo pastebėti netoli Baltijos ir kitų Europos šalių pakrančių, todėl kyla susirūpinimas, kad Rusija gali naudoti laivus kaip dronų platformas.
Dauguma iš incidentų tebėra tiriami, o bent aštuoni atvejai baigėsi areštais arba baudomis. Tačiau, ekspertų teigimu, šnipinėjimas ar trikdymas gali būti vykdomi anonimiškai per bendradarbius Europoje, todėl atsakomybę sunku patvirtinti net ir sugavus kaltininką.
Kai kurie Europos lyderiai paragino pastatyti dronų sieną – oro gynybos sistemą kontinento rytuose, kad būtų galima sustabdyti iš Rusijos paleidžiamus dronus. Tačiau idėja nesulaukė daug palaikymo, o Europos Sąjunga atmetė finansavimą Estijos ir Lietuvos siūlomam projektui sienoms apsaugoti.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Estija nutraukė tyrimą dėl į jos erdvę įskridusio drono. Jo metu nustatyta, jog tai buvo ukrainiečių kilmės dronas, tačiau tokia preliminari informacija buvo skelbiama iškart. Tyrimas nebuvo nutrauktas tyliai, jis užbaigtas, nes toliau būtų reikėję prašyti Rusijos kooperacijos, kas yra neįmanoma. Be to, apie tai viešai pranešė Estijos Vidaus saugumo tarnyba ir Valstybės prokuratūra, o jų pranešimą transliavo šalies žiniasklaida.
