Pradžiugino internautus
Įrašą apie tai vienas lietuvis paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.
„Tai tiesiogiai stebina, bet įvyko beveik neįtikėtinas dalykas: ET pareikalavo, kad Latvija liautųsi „kurstyti neigiamą požiūrį“ į rusus.
Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją prie ET parengė ataskaitą, kurioje atkreipė dėmesį į etninių rusų ir baltarusių padėtį šalyje, ypač tų, kurie liko Latvijoje „nepiliečių“ statusu ir tapo Latvijos politikų keršto taikiniu prasidėjus SSRS.
Tai yra tas atvejis, kai sakoma „išvaryti iš gestapo už pernelyg didelį žiaurumą“.
Jei net Europos komisija sako, kad reikia liautis spaudus gyventojus ir pradėti skatinti rusakalbių integraciją į Latvijos visuomenę, tai Baltijos šalys tikrai peržengė ribą“, – pakomentavo jis.
Latvijos vertinimas
Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) birželio 19 d. paskelbė šeštą ataskaitą apie Latviją, kuri apima stebėsenos laiką nuo 2018 m. iki 2024 m. lapkričio. Tarp pagrindinių temų – veiksminga lygybė ir galimybė naudotis teisėmis, neapykantos kalbos ir neapykantos motyvuoto smurto panaikinimas, integracija ir įtrauktis.
Ši komisija buvo įsteigta 1994 m. kaip unikali ekspertų institucija, skirta kovoti su rasizmo, ksenofobijos, antisemitizmo ir netolerancijos problemomis. Ją sudaro 46 ET valstybių narių paskirti nepriklausomi ekspertai, kurie rengia periodines ataskaitas.
2025 m. pateiktoje ataskaitoje apie Latviją ECRI išskyrė dvi pagrindines rekomendacijas, kurias siūloma įgyvendinti per ateinančius dvejus metus.
Viena jų yra „sukurti nacionalinę rasistinių ir prieš LGBTI nukreiptų incidentų mokyklose stebėsenos sistemą“. Kita – „sukurti tarpinstitucinę darbo grupę neapykantos kalbai ir neapykantos nusikaltimams, ypač tiems, kurie nukreipti prieš etnines ir LGBTI bendruomenes, stebėti“.
Internautas, aptardamas visą situaciją, kiek perdeda, teigdamas, kad Europos Taryba pareikalavo Latvijos liautis kurstyti neigiamą požiūrį.
Verta paminėti, kad ECRI atlieka šalių stebėseną, kurios metu analizuoja rasizmo ir netolerancijos situaciją kiekvienoje ET priklausančioje valstybėje ir rengia siūlymus bei rekomendacijas, kaip spręsti nustatytas problemas. Tai nurodoma ir jų skelbiamoje ataskaitoje. Bet šios rekomendacijos nėra privalomos.
Skyrelyje, skirtame integracijai ir įtraukimui, yra trys poskyriai, kuriuose aptariamos migrantų, romų ir rusų situacijos.
Ataskaitoje nurodoma, kad per ECRI atstovų vizitą Latvijoje rusų bendruomenės atstovai reiškė susirūpinimą dėl rusų padėties mokyklose, ypač nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Nuogąstavimai daugiausia susiję su laipsnišku mokymo rusų kalba nutraukimu mokyklose, tačiau šis klausimas peržengia ECRI įgaliojimų ribas.
Minima, jog iš vizito metu surinktos informacijos paaiškėjo, kad pastaruoju metu sparčiau pervadinamos gatvės ir šalinami sovietiniu laikotarpiu susiję paminklai. Šiuo atveju ECRI ataskaitoje ragina atitinkamas institucijas užtikrinti, kad imantis bet kokių veiksmų kultūros srityje būtų atsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su etninės rusų mažumos narių integracija ir įtraukimu į Latvijos visuomenę.
Siūlo susilaikyti nuo neigiamų nuotaikų kurstymo
Ataskaitoje užsimenama, kad po Rusijos karo prieš Ukrainą gerokai padaugėjo „nepiliečių“ prašymų dėl natūralizacijos, tačiau pastebima, kad daugelis pareiškėjų neišlaiko latvių kalbos ir istorijos egzaminų.
Taip pat minimas susirūpinimas dėl Rusijos piliečių, kurie nesugeba įteisinti savo gyvenamosios vietos, padėties. ECRI pozicija šiuo klausimu išlieka tokia: „Manome, kad tai tebėra sudėtingas procesas suinteresuotiems asmenims ir apskritai gali skatinti neigiamas visuomenės nuotaikas Latvijoje gyvenančių rusų atžvilgiu.
Šiame kontekste pateikiama rekomendacija: „ECRI rekomenduoja valdžios institucijoms užtikrinti, kad valstybinės kalbos egzaminai, reikalingi siekiant įteisinti šalyje gyvenančių Rusijos Federacijos piliečių buvimą, būtų organizuojami tinkamai atsižvelgiant į individualias aplinkybes ir teikiant reikiamą paramą, taip pat susilaikyti nuo neigiamų nuotaikų kurstymo etninių rusų atžvilgiu Latvijoje ir skatinti integraciją bei įtrauktį.“
Tai yra paskutinė rekomendacija sąraše (iš viso jų yra 17) ir visoje ataskaitoje jai nėra skiriamas ypatingas dėmesys.
Panaši rekomendacija buvo pateikta ir 2019 m. ECRI ataskaitoje.
Be kita ko, ataskaitoje užsimenama, kad apklausos parodė, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą padidino įtampą visuomenėje, dėl to internete padaugėjo neapykantos kalbos, nukreiptos prieš etninius latvius, rusus ir ukrainiečius. Aptardami neapykantą, skleidžiamą internete, ekspertai nurodė, kad daugiausiai jos sulaukia LGBTI atstovai, o antroje vietoje – žmonės dėl savo etninės ir nacionalinės kilmės. Iš jų daugiausia neapykantos susilaukė žydai, antroje vietoje – rusai, trečioje – ukrainiečiai.
Ataskaitoje ypatingas dėmesys etniniams rusams ir baltarusiams neskiriamas, daugiau koncentruojamasi į LGBTI bendruomenės nelygybę ir diskriminaciją.
2025 m. paviešintoje ataskaitoje ECRI pasidžiaugė, kad Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba organizavo „informacines dienas“, skirtas „nepiliečiams“ (t. y. buvusios Sovietų Sąjungos piliečiams, kurie 1991 m. liepos 1 d. gyveno Latvijoje ir neturi kitos šalies pilietybės). Šių renginių metu asmenys buvo informuojami apie Latvijos pilietybės įgijimą ir turėjo galimybę nemokamai pasitikrinti latvių kalbos žinias bei istorijos ir kultūros žinias.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Europos Tarybos įsteigta Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją pateikė rekomendacijas susilaikyti nuo neigiamų nuotaikų kurstymo etninių rusų atžvilgiu Latvijoje, tačiau tai tėra rekomendacija, o ne reikalavimas ar nuosprendis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
