Melagienos autoriai tvirtina, esą Briuselyje jau kelias dienas vyksta neramumai, kuriuos neva sukėlė Belgijos valdžios sprendimas mažinti išlaidas švietimui ir didinti studijų kainas, kad būtų galima tęsti finansinę paramą Ukrainai.
Socialiniuose tinkluose ir prorusiškuose šaltiniuose teigiama, kad dėl šios priežasties Europos Sąjungos sostinėje kilo protestai ir riaušės, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įžeidžiai vadinamas „narkomanu“.
Tokiais įrašais siekiama sudaryti įspūdį, kad europiečiai vis labiau priešinasi paramai Ukrainai ir yra pasirengę dėl jos protestuoti gatvėse. Tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės.
Naudojant atvirkštinės vaizdų paieškos (angl. reverse image search) sistemas pavyko nustatyti, kad propagandistų platinamuose vaizdo įrašuose iš tiesų užfiksuoti protestai Briuselyje.
Kaip skelbia įtakingas analitikos ir aktualijų leidinys „Politico“, 2026 m. birželio 4 d. Belgijos parlamentas svarstė švietimo biudžeto mažinimą šalies frankofoniškuose regionuose.
Tūkstančiai mokytojų ir studentų protestavo prieš šią iniciatyvą – jie susirinko į taikią demonstraciją, kuri vėliau kai kuriose vietose peraugo į lokalius neramumus.
Miesto centre dalis demonstrantų padeginėjo elektrinius paspirtukus, niokojo autobusų stoteles bei parduotuvių vitrinas, o policija miniai išsklaidyti panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas.
Neramumai sutapo su parlamento balsavimu dėl reformos – vietos žiniasklaidos duomenimis, dalis protestuotojų mėgino patekti į parlamento pastatą. Dėl protestų ir policijos veiksmų buvo sutrikdytas eismas keliose Briuselio miesto dalyse.
Būtent šių protestų metu nufilmuoti vaizdai ir buvo pasitelkti propagandistų, tačiau jie klaidinančiai susieti su parama Ukrainai.
Svarbu ir tai, kad protestų organizatoriai švietimo biudžeto mažinimo niekaip nesiejo su Ukraina ar Vakarų parama Kyjivui.
Jungtinis švietimo profesinių sąjungų frontas, kvietęs gyventojus prisijungti prie akcijos, savo komunikacijoje kritikavo tik Belgijos prancūzakalbės bendruomenės valdžios planuojamas taupymo priemones.
Belgijos viešojoje erdvėje taip pat nefiksuota kaltinimų Ukrainai ar jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dėl planuojamų švietimo reformų, o propagandiniuose įrašuose naudojami įžeidūs epitetai apskritai nebuvo vartojami nei protestų organizatorių, nei politikų, nei žiniasklaidos.
Protesto organizatoriai teigė, kad siekiama nepaisyti augančio visuomenės pasipriešinimo ir įgyvendinti planuojamas reformas.
Jų vertinimu, siūlomos taupymo priemonės sumažintų finansinius išteklius, skirtus jaunimo ugdymui ir pagalbai, pablogintų švietimo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas bei dar labiau apsunkintų ir taip iššūkių patiriančios švietimo sistemos veiklą.
Todėl teiginiai, esą protestai kilo dėl paramos Ukrainai ar nepasitenkinimo V.Zelenskiu, nėra pagrįsti jokiais protestų organizatorių, dalyvių ar Belgijos institucijų pareiškimais.
Taip pat nė viena autoritetinga Belgijos žiniasklaidos priemonė švietimo biudžeto mažinimo nesiejo su parama Ukrainai.
15min verdiktas: melas. Protestų ir politinių diskusijų kontekste buvo aptariamos tik vidaus politikos priežastys – planuojamos taupymo priemonės, jų poveikis švietimo sistemai, mokytojų darbo sąlygoms ir mokinių gerovei.
Todėl propagandiniuose įrašuose pateikiamas naratyvas, esą Belgijos valdžia mažina išlaidas švietimui tam, kad galėtų toliau finansuoti Ukrainą, nėra paremtas nei protestų organizatorių pareiškimais, nei šalies politikų pasisakymais, nei patikimų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
