Teiginys remiasi tikru įvykiu – 2019 m. Kalifornijos Ripono mieste bendrovė „Sprint“ iš tiesų išjungė mobiliojo ryšio anteną, stovėjusią Vestono pradinės mokyklos teritorijoje.
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai bendruomenėje kilo susirūpinimas dėl kelių mokinių ir mokytojų susirgimų skirtingomis vėžio formomis.
2017 m. vietos gyventojai inicijavo peticiją, ragindami pašalinti mobiliojo ryšio bokštą.
Tais pačiais metais buvo atliktas nepriklausomas mobiliojo ryšio bokšto saugumo vertinimas. Jo rezultatai parodė, kad bokšto skleidžiamų radijo dažnių elektromagnetinių laukų lygis buvo gerokai mažesnis už JAV federaliniuose teisės aktuose nustatytas leistinas ribas.
Apskaičiuota, kad didžiausias galios tankis žmogui, esančiam šalia bokšto ant žemės, siekė 0,0016 milivato kvadratiniam centimetrui – maždaug 120 kartų mažiau už leistiną normą.
Nepaisant to, 2019 m. pradžioje vykusiame mokyklos tarybos posėdyje tėvai pareikalavo bokštą pašalinti. Atsižvelgdami į bendruomenės susirūpinimą, mokyklos vadovai kreipėsi į mobiliojo ryšio operatorių „Sprint“, prašydami išmontuoti anteną. Bendrovė su tuo sutiko – 2019 m. kovą antenos buvo išjungtos, o tų pačių metų liepą „Sprint“ gavo oficialų leidimą perkelti bokštą į netoliese esantį braškių ūkį.
-
Sugalvojo siaubo pasaką: po debesų sėjos jūsų organus ima plėšyti iš vidaus
-
Arnoldas Lukošius: 5G namų interneto mitai, kuriuos metas pamiršti
-
5G proveržis: Lietuvoje įgyvendinti naujos kartos išmanieji transporto infrastruktūros sprendimai
-
„Tele2“ įjungė 1000-ąją 5G stotį: kaip per penkerius metus pasikeitė ir tinklas, ir vartojimas?
-
„Telia Lietuva“ už beveik 10 mln. eurų įsigijo dažnių 5G tinklui
Vis dėlto socialiniuose tinkluose ši istorija šiandien pateikiama klaidinančiai – teigiama, esą buvo išjungtas būtent 5G bokštas, taip sudarant įspūdį, kad tarp naujosios ryšio technologijos ir susirgimų nustatytas priežastinis ryšys.
Iš tiesų antena nebuvo 5G bazinė stotis. Ji buvo įrengta dar 2009 m., kai penktosios kartos mobiliojo ryšio technologija Jungtinėse Valstijose dar nebuvo diegiama.
Pirmosios komercinės 5G paslaugos Jungtinėse Valstijose pradėtos teikti tik 2019 m. balandį, kai operatorius „Verizon“ paleido 5G tinklą keturiuose miestuose: Čikagoje, Mineapolyje, Sent Luise ir Sakramente.
Akys krypsta kitur
Vėlesni tyrimai nepatvirtino ryšio tarp mobiliojo ryšio antenos ir užfiksuotų susirgimų.
Vėliau buvo atrastas kur kas labiau tikėtinas galimas rizikos veiksnys – netoliese buvusios pramoninės teritorijos užteršti gruntiniai vandenys.
Juose aptikta trichloretileno (TCE) – pramonėje plačiai naudoto cheminio tirpiklio, kuris anksčiau buvo naudojamas metalų nuriebalinimui, elektronikos gamyboje ir kitose pramonės srityse.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) trichloretileną priskiria 1 grupės kancerogenams, t. y. medžiagoms, kurių kancerogeniškumas žmogui yra įrodytas. Ilgalaikis šios medžiagos poveikis siejamas su padidėjusia inkstų vėžio rizika, taip pat yra pakankamai įrodymų apie ryšį su kepenų vėžiu ir ne Hodžkino limfoma.
Būtent todėl tyrėjai TCE taršą įvardijo kaip kur kas labiau tikėtiną galimą susirgimų priežastį nei šalia mokyklos stovėjusi mobiliojo ryšio antena.
Papildomų abejonių kelia ir įraše naudojamas šaltinis. Paveikslėlyje matomas naujienų portalo „The Political Insider“ logotipas. Ši svetainė ne kartą sulaukė kritikos dėl politiškai angažuoto turinio, o nepriklausomos organizacijos ją priskiria prie faktiškai nepatikimų šaltinių.
Dėl to vien šio portalo publikacija negali būti laikoma patikimu įrodymu, ypač kai joje pateikiami teiginiai prieštarauja nustatytiems faktams ir moksliniams duomenims.
Kova prieš 5G
Mobilaus ryšio tobulėjimas pasaulyje sukėlė nemažai pseudomokslinių mitų. Viena iš labiausiai paplitusių 5G sąmokslo teorijų buvo tai, kad ši ryšio technologija yra atsakinga už COVID-19 pandemiją arba padeda virusui plisti. Šios teorijos šalininkai teigė, kad 5G signalai susilpnina imuninę sistemą ir taip padeda virusui užkrėsti daugiau žmonių.
Dar vienas itin aktyviai iki šiol plintantis klaidingas įsitikinimas – manymas, esą 5G gali sukelti onkologinius susirgimus.
5G ryšys (kitaip tariant, 5G technologija) – tai mobilusis ryšys, pasižymintis ypač dideliu pralaidumu, maža delsa bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.
Mobiliojo ryšio bazinės stotys skleidžia radijo dažnio elektromagnetinį lauką (EML).
Kai kurie žmonės nerimauja, kad išplėtojus tokių įrenginių tinklą, gali būti daromas neigiamas poveikis sveikatai dėl jų skleidžiamo EML bangų didelio dažnio ir dėl įrenginių galingumo.
Pasak specialistų, iki šiol išsamiai ištirta ir įrodyta, kad EML sukelia šiluminį poveikį, t. y. pakyla audinių ar organų temperatūra.
Pagal šį poveikį yra nustatytos EML intensyvumo leidžiamosios vertės, kurių neviršijant išvengiama šiluminio poveikio, kuris galėtų sukelti audinio ar organo pažeidimus.
Šiuo metu Lietuvoje, gyvenamojoje aplinkoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz negali viršyti 10 W/m2.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, iki šiol nėra nustatyta, kad leidžiamų verčių neviršijantis EML turi ilgalaikį poveikį ir gali sukelti minėtus sveikatos sutrikimus.
Lietuvoje radiotechninių objektų, skleidžiančių EML, priežiūra yra reglamentuota. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vykdo šių objektų kontrolę, derina radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus.
Be to, radiotechninių objektų operatoriai privalo periodiškai atlikti EML matavimus, o rezultatai skelbiami NVSC tinklalapyje. Ši nustatyta tvarka taikoma ir 5G ryšio įrenginiams.
15min verdiktas: iš dalies melas. Socialiniuose tinkluose platinamas pasakojimas remiasi tikru įvykiu – 2019 m. Kalifornijoje iš tiesų buvo išmontuota šalia mokyklos stovėjusi mobiliojo ryšio antena.
Tačiau nutylima esminė informacija: tai nebuvo 5G bazinė stotis, o vėlesni tyrimai nenustatė jokio ryšio tarp antenos ir užfiksuotų onkologinių susirgimų.
Sprendimas pašalinti anteną buvo priimtas reaguojant į bendruomenės nuogąstavimus, o ne dėl įrodytos grėsmės sveikatai. Vėliau tyrėjai kaip kur kas labiau tikėtiną galimą rizikos veiksnį įvardijo teritorijos užterštumą trichloretilenu (TCE).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
