Teiginys, esą Latvijoje uždraustos Raimondo Paulo dainos, iškreipia tikrus faktus. Latvijos parlamente svarstomos pataisos nukreiptos ne prieš kompozitorių ar jo kūrybą, o prieš sankcionuotų asmenų sukurtų kūrinių transliavimą. Be to, įstatymas dar nėra galutinai priimtas.
Draudimas paliestų tik žiniasklaidos priemones
Kaip praneša naujienų agentūra „Leta“, 2026 m. liepos 23 d. Latvijos Saeima antruoju svarstymu pritarė Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma uždrausti radijuje ir kitose žiniasklaidos priemonėse transliuoti muziką, kurios autoriai arba atlikėjai yra įtraukti į tarptautinių ar nacionalinių sankcijų sąrašus.
Pataisą pateikė Nacionalinio susivienijimo deputatas Artūras Butānas. Jos svarstymas Saeimoje sukėlė diskusijų, kaip naujasis draudimas būtų taikomas praktikoje, kai kūrinį yra sukūrę keli žmonės ir sankcijos taikomos tik vienam iš jų.
Kaip vienas iš pavyzdžių buvo aptartos Raimondo Paulo dainos, kurių muziką sukūrė Latvijos kompozitorius, tačiau tekstų autoriai yra sankcionuoti Rusijos poetai.
Deputatas Česlavs Batņa patvirtino, kad, priėmus pataisas, tokių dainų nebūtų galima transliuoti radijo eteryje. Vis dėlto gyventojams nebūtų draudžiama jų klausytis privačiai, pavyzdžiui, platformoje „YouTube“.
Kartu Latvijos parlamentas antruoju svarstymu pritarė ir kitoms Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pataisoms. Numatyta, kad radijo transliavimo leidimai būtų išduodami tik programoms valstybine kalba. Taip pat siūloma nustatyti filmų ir televizijos turinio vertimo į latvių kalbą reikalavimus.
Pataisos dar nėra galutinai priimtos. Kad naujoji tvarka įsigaliotų, Latvijos Saeima įstatymo pakeitimams dar turi pritarti per trečiąjį, galutinį, svarstymą, o priimtą įstatymą turi patvirtinti prezidentas.
Todėl teiginys, kad R.Paulo dainos Latvijoje jau uždraustos, yra ne tik klaidinantis, bet ir per ankstyvas: kol kas kalbama tik apie svarstomą įstatymo projektą.
Svarbiausia, kad pačiam R.Paului nėra pritaikytos sankcijos, todėl jo kūryba savaime nėra draudžiama.
Parlamento debatuose buvo nurodyta, kad ribojimas paliestų aštuonias dainas, kurių tekstų autoriai arba atlikėjai yra įtraukti į Europos Sąjungos ar Latvijos nacionalinius sankcijų sąrašus.
Taigi šių kūrinių nebūtų galima transliuoti ne dėl R.Paulo autorystės, o dėl sankcionuotų bendraautorių ar atlikėjų. Šimtai kitų kompozitoriaus dainų radijo eteryje ir toliau galėtų skambėti, kaip ir tos pačios melodijos, atliekamos asmenų, kuriems sankcijos netaikomos.
Melagienų tinklas
Lietuviškuose socialinių tinklų paskyrose platinamas tekstas beveik pažodžiui atkartoja 2026 m. liepos 23–24 d. portale „Pravda Latvija“ paskelbtas publikacijas. Šis portalas priklauso „Pravda“ tinklui.
Tinklo publikacijų antraštėmis, skelbiančiomis, esą Latvijoje uždraustos R.Paulo dainos, kuriamas Baltijos šalis menkinantis naratyvas: sudaromas įspūdis, kad tariamai „rusofobiška“ Latvija ėmė drausti net vieno garsiausių savo kompozitorių kūrybą.
„Pravda“ tinklas – tai prorusiška dezinformacijos operacija, apimanti šimtus netikrų naujienų svetainių, kurios imituoja patikimas vietos žiniasklaidos priemones. Šis tinklas sistemingai skleidžia propagandinį turinį, ypač susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą, įvairiomis kalbomis ir skirtingose valstybėse.
Tinklas „Pravda“, paleistas 2022 metų balandį po Rusijos invazijos į Ukrainą, gerokai išsiplėtė ir dabar apima 49 šalis ir dešimtis kalbų, teigė „NewsGuard“.
Milijonai prorusiško turinio straipsnių, kuriuos parengė „Pravda“, įskaitant melagingus teiginius, pavyzdžiui, kad Ukrainoje veikia amerikiečių slaptos biologinio ginklo laboratorijos, platinami tokiose platformose kaip „X“, „Telegram“ ir „Bluesky“.
Tinklas „Pravda“ pats nekuria originalaus turinio, o kaupia turinį iš tokių šaltinių kaip Rusijos valstybinė žiniasklaida ir Kremliui palankūs nuomonės formuotojai arba „skolinasi“ turinį iš žiniasklaidos, vėliau jį DI priemonėmis perrašant pagal Kremliui palankius naratyvus.
Tai, kad „Pravda“ tinklas – itin plačiai įsiskverbęs ir kelia didelį pavojų, rodo praėjusių metų pradžioje paviešintas kovos su dezinformacija organizacijos „Newsguard“ tyrimas.
Tyrėjai skelbė, kad išsiplėtęs Rusijos dezinformacijos tinklas manipuliuoja Vakarų šalių sukurtais dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotais, kad šie skleistų Kremliaus propagandą.
Dezinformaciją stebinčios organizacijos „NewsGuard“ atliktas 10 pirmaujančių DI pokalbių robotų tyrimas parodė, kad jie daugiau nei 33 proc. atvejų kartojo melagingus duomenis iš tinklo „Pravda“.
„NewsGuard“ atliktame tyrime visuose 10 pokalbių robotų, įskaitant „OpenAI“ sukurtą „ChatGPT-4“, „You.com“ išmanųjį asistentą, „Grok“, „Microsoft Copilot“, „Meta AI“, „Google Gemini“ ir „Perplexity“, buvo kartojama tinklo „Pravda“ skleidžiama dezinformacija.
Septyni pokalbių robotai netgi tiesiogiai citavo konkrečius „Pravda“ straipsnius kaip savo šaltinius.
„Didžiuliai Rusijos propagandos kiekiai – 3,6 mln. straipsnių 2024-aisiais – dabar įtraukiami į vakarietiškų DI sistemų išvestis, užkrečiant jų atsakymus melagingais teiginiais ir propaganda“, – ataskaitoje rašė „NewsGuard“ tyrėjos McKenzie Sadeghi ir Isis Blachez.
Atskirame tyrime pelno nesiekianti organizacija „American Sunlight Project“ įspėjo apie didėjančią tinklo „Pravda“ – kartais dar vadinamo „Portal Kombat“ – aprėptį, ir tikimybę, kad jo prorusiškas turinys vis labiau tvindys DI mokymo duomenis, taip bandant „perauklėti“ dirbtinį intelektą ir įdiegti jam savo „tiesas“.
Milijonai publikacijų
Dezinformacijos analizės kompanija „CheckFirst“ kartu su „DFRLab“ tyrėjais išanalizavo „Pravda“ publikacijų skaičių ir dažnį.
Tyrimas atskleidė, kad šis tinklas jau paskelbė daugiau nei 3,7 mln. straipsnių, kuriuose pernaudojamas Rusijos žiniasklaidos turinys.
Surinkti duomenys atskleidžia aiškų „Pravda“ tinklo informacinį karkasą: dažniausiai cituojami šaltiniai yra Rusijos valstybinės ar su ja glaudžiai susijusios žiniasklaidos priemonės. Tarp jų – TASS, RIA Novosti, Lenta.ru, „Komsomolskaja pravda“ ir valstybės finansuojamas transliuotojas RT. Greta jų minimi ir televizijos kanalai „REN TV“ bei „Cargrad“.
Dalis šių kanalų jau yra apriboti arba sankcionuoti Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Europos Sąjungoje, tačiau tai nesutrukdė jų turiniui toliau sklisti per alternatyvius informacijos tinklus.
„Pravda“ tinklo mastas – įspūdingas: visame pasaulyje paskelbta daugiau nei 3,7 mln. straipsnių. Didžiausias dėmesys skiriamas Europos auditorijoms – ypač Prancūzijai (394,4 tūkst. publikacijų) ir Vokietijai (376,7 tūkst.). Toliau rikiuojasi Ukraina (270,3 tūkst.), Moldova (244,7 tūkst.) ir Serbija (228,9 tūkst.).
15min verdiktas: iš dalies melas. Teiginys, esą Latvijoje uždraustos Raimondo Paulo dainos, yra klaidinantis. Latvijos Saeima kol kas tik antruoju svarstymu pritarė pataisoms, kuriomis būtų ribojamas sankcionuotų autorių ir atlikėjų kūrinių transliavimas žiniasklaidoje. Kad jos įsigaliotų, dar būtinas galutinis balsavimas.
Pats R.Paulas nėra sankcionuotas, o jo kūryba Latvijoje nedraudžiama. Siūlomi ribojimai paliestų tik konkrečius įrašus, kurių bendraautoriai arba atlikėjai yra įtraukti į Europos Sąjungos ar Latvijos sankcijų sąrašus. Kitos kompozitoriaus dainos ir sankcijų nepaliestų atlikėjų įrašytos tų pačių kūrinių versijos galėtų būti transliuojamos ir toliau.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
