JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Saudo Arabijoje susitiko su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Pradėtos plataus masto diskusijos, kurių epicentre – karas Ukrainoje.
Aptardamas Saudo Arabijos sostinėje Rijade vykusių JAV ir Rusijos delegacijų derybų rezultatus, D.Trumpas savo rezidencijoje Mar-a-Lago kurorte Floridoje susitikęs su žurnalistais pateikė keletą prieštaringų pareiškimų Ukrainos ir jos prezidento atžvilgiu.
JAV prezidento žodžiai sukėlė aplodismentų audrą Rusijoje – šalies propagandos mašina džiaugiasi D.Trumpo žodžiais.
„Turime situaciją, kai Ukrainoje neįvyko rinkimai, kai Ukrainoje iš esmės galioja karo padėtis, kai Ukrainos vadovas – nenoriu to sakyti, bet jo reitingas yra 4 proc.“, – šiuos Amerikos prezidento žodžius iš karto išplatino praktiškai visos svarbiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės.
Ypatingą dėmesį jiems skyrė ir Rusijos propagandos mašina. Prokremliškas portalas ukraina.ru išplatino publikaciją, kurios antraštė skelbė: „Vova 4 proc. prisižaidė. Trumpas vėl perima Rusijos naujienų darbotvarkę“.
Užuomina į Baltarusijos prezidento rinkimus
Pašaipus Volodymyro Zelenskio pavadinimas „Vova 4 procentai“ – aliuzija į garsų memą, išpopuliarėjusį prieš Baltarusijos prezidento rinkimus 2019 metais.
Pravardė „Saša 3 procentai“ (familiarus vardo Aliaksandras sutrumpinimas) pasirodė gegužės pabaigoje, kai didžiausi Baltarusijos nevalstybiniai naujienų portalai klausė savo skaitytojų, už ką jie balsuos rinkimuose.
Šiose apklausose galiausiai postą jėga užėmęs dabartinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka surinko nuo 3 iki 6 proc. balsų.
Akimirksniu užrašai „3 proc.“ pasirodė visoje šalyje – ant šiukšlių konteinerių, autobusų stotelių, daugybėje memų internete.
Sociologai kitos nuomonės
Kol kas JAV valstybės departamentas ar kitos oficialios struktūros nepateikė jokių paaiškinimų, iš kur atsirado informacija apie vos 4 proc. tesiekiantį V.Zelenskio reitingą.
Tačiau Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas rodo kitokią šalies vadovo reitingų dinamiką.
Savo populiarumo viršūnę jis buvo pasiekęs 2019 m. rugsėjį, kai juo pasitikėjo 80 proc. respondentų.
Vėliau, likus metams iki Rusijos invazijos, pasitikėjimo reitingas mažėjo, o 2022 m. vasario pradžioje jis siekė 37 proc. respondentų (52 proc. juo nepasitikėjo).
Prasidėjus Rusijos agresijai, jis smarkiai kilo ir 2022 m. gegužę sudarė 90 proc. respondentų (nepasitikėjo 7 proc.).
Vėliau vėl prasidėjo nuosmukis, ir žemiausiame taške (2024 m. gruodį) pasitikėjimas V.Zelenskiu buvo 52 proc. (dabar, 2025 m. vasarį – 57 proc.).
Alternatyvūs šaltiniai taip pat nepatvirtina D.Trumpo teiginio
„Socis“ centras – Kyjive įsikūręs visuomenės nuomonės tyrimų centras, kuriuo dažnai remiasi Rusijos žiniasklaida, pateikia kiek kitokius duomenis.
Šio centro duomenimis, 2024 m. gruodį V.Zelenskiu pasitikėjo 40,8 proc. respondentų, o nepasitikėjo 56 proc. Apskritai apklausoje jis užėmė trečią vietą po buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno (beveik 72 proc. pasitikėjimas) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Kyrylo Budanovo (46,7 proc.).
Tačiau, net ir laikydami šiuos duomenis patikimesniais, negalime nepastebėti, kad paramos V.Zelenskiui lygis daugiau nei dešimt kartų viršija D.Trumpo skelbiamą skaičių.
-
Slaptieji JAV ir Rusijos derybininkai: kelia versiją, ko iš tiesų nori Kremlius
-
D.Trumpas trenkė iš visų jėgų – pavadino V.Zelenskį diktatoriumi be rinkimų
-
D.Trumpas: Rusija turi kortas derybose dėl Ukrainos
-
Rinkimų Ukrainoje klausimas gali būti keliamas tik įsivyravus taikai, sako A. Skaisgirytė
-
Baltieji rūmai sukėlė audrą Vašingtone ir internete: papuošė D.Trumpą karūna
-
Kremlius sako visiškai sutinkantis su JAV prezidento kalbomis apie Ukrainą
Kartoja V.Putino žodžius
D.Trumpo raginimas surengti rinkimus Ukrainoje ir melagingi teiginiai apie žemą V.Zelenskio reitingą sekė po Rusijos prezidento Vladimiro Putino išpuolių prieš Ukrainos vadovo teisėtumą ir nuolatinių jo bei Rusijos propagandos tvirtinimų, kad V.Zelenskis neturi teisinių įgaliojimų pasirašyti taikos susitarimą.
Pagal Ukrainos Konstituciją nauji prezidento rinkimai turėjo vykti 2024 m. kovo 31 d. 2024 m. gegužės 20 d. baigėsi Konstitucijoje nustatyta penkerių metų kadencija nuo prezidento inauguracijos.
Tačiau nei Ukrainos Konstitucija, nei jokie kiti teisės aktai nenumato automatinio prezidento atleidimo po penkerių metų.
Ukrainos Konstitucinės normos patikslintos 2015 m. priimtame įstatyme „Dėl karo padėties teisinio režimo“, kurio 19 straipsnyje teigiama, karo padėties sąlygomis draudžiama rengti Ukrainos prezidento rinkimus, keisti šalies Konstituciją, numatyta ir daugiau rinkimų rengimo draudimų.
2024 m. sausį V.Zelenskis pareiškė, kad jis neatideda rinkimų, bet tiesiog negali jų surengti, nes karo metu tai draudžia įstatymas.
Nepriklausomi stebėtojai kritikavo pačios Rusijos rinkimus kaip labai ydingus, o V.Putinas 2020 m. inicijavo Rusijos Konstitucijos pakeitimus, leidžiančius jam likti valdžioje bent iki 2036 m.
D.Trumpo pareiškimas, kad Ukraina pradėjo karą, taip pat atkartoja V.Putino teiginį, kad Rusija „neturėjo kito pasirinkimo“, kaip tik pulti Ukrainą prevencinės savigynos tikslais.
15min verdiktas: melas. Nėra pagrindo manyti, kad V.Zelenskio reitingas iš tikrųjų yra 4 proc. Įvairios sociologinės apklausos rodo daugiau nei dešimt kartų didesnį pasitikėjimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
