„Realiai tiekėme ginklus“
Į šiuos V.Putino samprotavimus dėmesį atkreipė ir internautai iš Lietuvos. Vienas „Facebook“ vartotojas paskelbė pusės minutės trukmės vaizdo įrašą, kuriame Rusijos vadovas kalba apie santykius su amerikiečiais prieš kelis šimtmečius.
„Putinas: mes padėjome Amerikai iškovoti NEPRIKLAUSOMYBĘ nuo Didžiosios Britanijos. Putinas sako, kad Rusija tiekė ginklus, finansinę pagalbą ir rėmė Sąjungą pilietiniame kare. „Šiuo atžvilgiu mes radome tai, kas mus vienijo“, – pacitavo jis.
Taip V.Putinas tikrai kalbėjo – šiuo vaizdo įrašu dalijamasi ir kitur „Facebook“, jis cituojamas Rusijos žiniasklaidos priemonėse.
Taip jis pareiškė interviu, duotame valstybinio transliuotojo (VGTRK) žurnalistui Pavelui Zarubinui.
„Kalbant apie amerikiečius, mes visada, labai ilgai palaikėme puikius ir unikalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, – aiškino V.Putinas. – Mes juk rėmėme jų siekį tapti nepriklausomomis nuo Didžiosios Britanijos.
Mes realiai tiekėme ginklus, padėjome jiems pinigais. Vėliau rėmėme Šiaurę per (pilietinį) karą tarp Šiaurės ir Pietų. Taigi ir šia prasme mes vis tiek radome kažką, kas mus vienijo.“
Valstybinė žiniasklaida rašė kitaip
V.Putino žodžius, kad Rusija ilgą laiką palaikė labai gerus ir unikalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, liepos 6 d. citavo ir valstybinė naujienų agentūra TASS.
Šią mintį jis išsakė per pokalbį su D.Trumpu. Prezidentas ne tik pasveikino kolegą su Nepriklausomybės diena, kuri Jungtinėse Valstijose švenčiama liepos 4-ąją (prezidentai maždaug valandą bendravo išvakarėse), bet ir kalbėjo apie Rusijos indėlį į JAV valstybingumą.
Tiesa, apie ginklų tiekimą ir finansinę paramą TASS straipsnelyje nerašoma, priešingai, paminėtas neutralumas.
„Amerikos kolonijų kovos su Didžiąja Britanija metais Rusija išlaikė ginkluotą neutralumą, kuris suvaidino svarbų vaidmenį būsimų Jungtinių Valstijų nepriklausomybėje. O Nepriklausomybės deklaracijoje išdėstyti idealai buvo labai giriami Sankt Peterburge.
Rusija taip pat palaikė teisėtą vyriausybę Vašingtone po pietinių valstijų atsiskyrimo 1861 m. Imperijos vyriausybė Sankt Peterburge nebendravo su vergus laikančiomis, save pasiskelbusiomis Amerikos Konfederacijos Valstijomis ir pripažino Jungtinių Valstijų suverenitetą visoje Amerikos teritorijoje“, – teigiama pranešime.
Padėjo neutralumas
V.Putino įžvalgos, kuriomis jis bandė pabrėžti glaudžius istorinius ryšius tarp dviejų šalių, siekiančius net JAV įkūrimą, nėra teisingos, nors apie tai, kaip Rusija išgelbėjo JAV, kalba ne jis vienas.
Rusijos imperijos ir Jungtinių Valstijų santykiai susiformavo dar prieš Amerikos revoliuciją, kai vedami savų interesų rusai pradėjo prekiauti su Trylika kolonijų, pažeisdami Britanijos navigacijos įstatymus.
1780-ųjų pavasarį Rusijos imperatorė Jekaterina Didžioji netiesiogiai padėjo pirmajam JAV prezidentui George’ui Washingtonui, trukdydama britų pradėtą šalies blokadą.
Praėjus beveik ketveriems metams po Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymo, Rusijos imperija paskelbė vadinamąjį „ginkluotą neutralumą“ Amerikos nepriklausomybės kare. Tai reiškė konfrontaciją su britais, siekiant izoliuoti JAV nuo užsienio prekybos partnerių.
Šiuo aktu Rusija netiesiogiai stojo amerikiečių pusėn, tiksliau – priešinosi Jungtinei Karalystei, kuri bandė užkirsti kelią JAV tapti nepriklausoma valstybe.
Monarchės sprendimą rėmė kitos Europos valstybės, tad buvo suformuota visa „Ginkluoto neutralumo lyga“. Prie jos prisijungė Danija, Švedija, Prūsija, Nyderlandai, Portugalija, Šventoji Romos imperija ir net Osmanų imperija.
Britų karališkasis laivynas buvo didesnis nei visų jų, kartu paėmus. Lyga negalėjo kelti rimtos grėsmės jo viršenybei jūroje, bet turėjo didelį diplomatinį ir psichologinį poveikį. Didžioji Britanija liko gana vieniša, bandydama užkirsti kelią Amerikos nepriklausomybei.
Jei Jekaterina nebūtų politiškai manevravusi su kitomis imperinėmis valstybėmis ir nesiderėjusi dėl neutralumo, o būtų pasirinkusi remti britų poziciją, galbūt Amerikos revoliucijos pabaiga būtų buvusi kitokia.
Rusija diplomatiškai prisidėjo, kad daugelis Europos šalių išliko neutralios ir nepadėjo britams išlaikyti teritorijos. Jų valdovai laikė Amerikos revoliuciją potencialia grėsme monarchijoms, ir, jei nebūtų buvę neutralūs, daugelis jų tikriausiai būtų padėję britams.
Pripažino tik po dviejų dešimtmečių
Istorikas Paulas Behringeris 2024 m. gegužę paskelbtame straipsnyje rašė, kad Rusijos imperija ir besikuriančios JAV džiaugėsi tolima draugyste. Pirmieji dviejų šalių bendravimo ir suvokimo procesai buvę daugiausia teigiami. Nepaisant to, nebuvo jokio ypač gilaus tarpusavio ryšio.
Remiantis Valstybės departamento interneto svetaine, Rusija 1780 m. dar nepripažino JAV atstovo ir atmetė jo įgaliojimus. 1795 m. tai padarė dar sykį.
JAV ji pripažino tik 1803 m., praėjus beveik dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos paskelbimo. Netrukus buvo užmegzti ir diplomatiniai santykiai.
P.Behringerio teigimu, JAV tyliai palaikė Rusiją Krymo kare, kuriame ji XIX a. vid. beveik trejus metus kovojo su Osmanų imperijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Sardinijos aljansu. Rusija atsakė tuo pačiu palaikydama Sąjungą Amerikos pilietiniame kare.
„Bet netrukus ideologijos ir interesų skirtumai įstūmė abi šalis į įtemptus ir konkurencingesnius santykius“, – pažymėjo istorikas.
Monarchinė imperija ir demokratinė respublika nebūtų galėjusi išvengti ideologinio konflikto. Nors Amerikos pergalė neabejotinai susilpnino Britų imperiją, revoliucija išprovokavo aštriai neigiamą valdančiųjų klasių reakciją Rusijoje (greičiausiai ir kitose Europos valstybėse). Be to, šiuo laikotarpiu buvo neįmanoma kalbėti apie Rusijos politinės struktūros pokyčius, revoliucijos potencialą ar demokratines laisves.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nėra tvirtų įrodymų, kad Rusija tiesiogine karine pagalba būtų padėjusi Amerikos kolonijoms nugalėti britus. Tačiau jos diplomatinė pozicija prisidėjo prie bendro tarptautinio konteksto, kuris padėjo kovai už nepriklausomybę.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
