„CNN“ apžvalgoje analizuojama, kaip tokie įvykiai kaip 1938-ųjų Miuncheno susitarimas, 1945-ųjų Jaltos konferencija ir 1994-ųjų Budapešto memorandumas grėsmingai rezonuoja dabartinėse diskusijose dėl taikos derybų, kuriose Ukraina gali atsidurti ne kaip lygiavertė derybininkė, o kaip didžiųjų galių sandėrio objektas.
Kaip rašo „CNN“, Ukrainai istorija yra mūšio laukas. Keletą mėnesių prieš Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėdamas visapusišką invaziją paskelbė niūrų 5000 žodžių straipsnį, kuriame pateikė argumentus už šalies išardymą.
Savo kalboje, skirtoje Rusijos puolimo pradžiai pažymėti, jis išvardijo ilgą istorinių pretenzijų Vakarams sąrašą, o po keleto karo mėnesių jis pasiskelbė Rusijos modernizatoriaus caro Petro Didžiojo įpėdiniu.
Istorijos pamokos vėl persekioja Ukrainą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia derybų būdu užbaigti karą šioje šalyje, o politikai ir ekspertai ieško tinkamų analogijų, kad paaiškintų sudėtingą padėtį, kurioje atsidūrė Ukraina, ir įvertintų riziką, su kuria ji susidurs bet kokiame diplomatiniame procese.
Paralelės nėra tikslios, tačiau dabartinė situacija primena tris svarbiausius 20-ojo amžiaus diplomatijos istorijos etapus: 1938 m. Miuncheną, 1945 m. Jaltą ir 1994 m. Budapeštą.
Miuncheno susitarimas
Miuncheno susitarimas – susitarimas, pagal kurį Čekoslovakijos Sudetų kraštas buvo perduotas Adolfo Hitlerio Vokietijai, siekiant išvengti karo Europoje – yra istorinių analogijų pradininkas.
Per daugelį metų tai tapo patogiu apibūdinimu nuolaidžiavimo politikai: Sudetų krašto atidavimas padrąsino Hitlerį ir nutiesė kelią į pasaulinį karą.
D.Trumpo kritikai prezidento norą susitikti su V.Putinu akis į akį Aliaskoje – ir jo pasiūlymą, kad Ukraina gali turėti sutikti su teritorijos praradimu – lygina su Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Neville'io Chamberlaino klaida, kai jis patikėjo Hitlerio žodžiais.
Tačiau Miuncheno palyginimas turi ir konkretų karinį aspektą. Susitarimas leido naciams apeiti platų įtvirtinimų tinklą, iš esmės palikdamas Čekoslovakiją be gynybos.
Panašiai, kariniai analitikai pažymi, kad jei Rusijai bus leista okupuoti likusią Ukrainos Donecko sritį pagal bet kokį taikos susitarimą, tai potencialiai suteiks V.Putino pajėgoms kontrolę tokių tvirtovių miestų kaip Slovianskas ir Kramatorskas, kurie sudaro svarbią Kyjivo gynybinio žiedo dalį.
Jaltos konferencija
Kita istorinė paralelė yra 1945 m. Jaltos konferencija, kurioje susitiko JAV prezidentas Franklinas D.Ruzveltas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas. Jie nustatė pokario Europos tvarkos sąlygas.
Tuo metu laikytas karo diplomatijos triumfu, Jaltos palikimas šiandien vertinamas pesimistiškiau, ypač Rytų Europos šalyse, kur jis laikomas susitikimu, dėl kurio jos galiausiai atsidūrė už geležinės uždangos ir milijonai žmonių buvo priversti gyventi komunistų valdžioje.
Kai kurių stebėtojų nuomone, D.Trumpo siekis sudaryti galimą didelį sandėrį su V.Putinu taip pat kelia pavojų, kad Kyjivas bus išduotas, ypač jei galimi rezultatai bus derami neatsižvelgiant į ukrainiečių nuomonę.
Prieš D.Trumpo ir V.Putino susitikimą Aliaskoje buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaul savo įraše „X“ parašė: „Trumpo ir Putino susitikimas Aliaskoje negali tapti Jalta 2.0. Tikiuosi, kad prezidentas Trumpas, @SecRubio ir jų komanda stengiasi, kad šis susitikimas taptų reikšmingu viršūnių susitikimu, o ne kapituliacijos momentu.“
Budapešto memorandumas
Europos sąjungininkams siekiant rasti saugumo garantijas Ukrainai, taip pat iškyla prisiminimai apie 1994 m. Budapešto memorandumą, pagal kurį naujai nepriklausoma Ukraina sutiko atsisakyti savo teritorijoje laikomų branduolinių ginklų po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Tame popieriaus lapelyje, kurį pasirašė Rusija, buvo įrašytas įsipareigojimas gerbti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Šie pažadai neišgelbėjo Ukrainos nuo Rusijos aneksijos Kryme 2014 m. ir visapusiško įsiveržimo 2022 m.
Ukraina dabar susiduria su dar vienu istoriniu lūžio tašku, o diplomatai stengiasi rasti tinkamą vietą ir tinkamą formulę taikos deryboms. Ar šis momentas bus prisimintas kaip tamsus Europos istorijos skyrius, dar neaišku.
