Praėjusį mėnesį abi šalys susitarė dėl ilgai laukto taikos susitarimo, kuriuo siekiama išspręsti dešimtmečius trukusį konfliktą, teksto.
Tačiau Azerbaidžanas, prieš pasirašydamas dokumentą, pateikė daugybę reikalavimų, įskaitant Armėnijos konstitucijos pakeitimus.
N.Pašinianas antradienį pasiūlė taikos susitarimą pasirašyti kartu su deklaracija dėl vieno iš kitų Baku reikalavimų – oficialiai panaikinti Minsko grupę, nebeveikiančią tarpininkavimo organizaciją, kuri buvo įkurta 1991-aisiais vadovaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir kuriai pirmininkavo Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos.
„Tai reiškia ant stalo padėti taikos susitarimą ir bendrą pareiškimą dėl Minsko grupės struktūrų išformavimo ir pasirašyti abu dokumentus toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu“, – teigė N.Pašinianas kreipdamasis į parlamentą Jerevane.
Premjeras taip pat pasiūlė sukurti bendrą Armėnijos ir Azerbaidžano „pasienio incidentų, įskaitant paliaubų pažeidimus, tyrimo mechanizmą“.
„Nėra jokio pagrindo karui (...). Karo nebus, bus taika“, – sakė jis.
Armėnija teigė esanti pasirengusi pasirašyti susitarimą, tačiau Baku nori, kad Jerevanas pirmiausia pakeistų savo konstituciją ir iš jos pašalintų nuorodas į teritorines pretenzijas dėl Kalnų Karabacho.
N.Pašinianas sako, kad tam reikės surengti referendumą 2027-aisiais, ir siekia, kad susitarimas būtų pasirašytas anksčiau.
Per pastaruosius 40 metų Baku ir Jerevanas kariavo du karus dėl Kalnų Karabacho – armėnų gyvenamo kalnų regiono, tarptautiniu mastu pripažinto Azerbaidžano dalimi – kontrolės.
2023-iųjų rugsėjį Baku per 24 valandų puolimą užėmė visą teritoriją ir privertė 100 tūkst. etninių armėnų bėgti.
Pasirašytas susitarimas dėl santykių normalizavimo būtų didelis proveržis regione, kuriame dėl įtakos kovoja Rusija, Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Turkija.
