Apie tai pranešė „The New York Times“ apžvalgininkas Nicholas Kristofas.
Iš viso Gynybos departamentas jau paprašė apie 200 mlrd. dolerių karo kampanijos finansavimui. Tačiau ekspertai teigia, kad tai tik dalis realių išlaidų.
Kaip aiškina Harvardo karo finansavimo ekspertė Linda Bilmes, pagrindinės finansinės karo pasekmės išryškės gerokai vėliau. Visų pirma kalbama apie viso gyvenimo išmokas ir medicininę priežiūrą kariams. Vien šios išlaidos gali siekti ne mažiau kaip 600 mlrd. dolerių.
„Pavyzdžiui, kiekvienas karys, kuriam išsivystys sveikatos sutrikimas arba pablogės esamas, gaus išmokas ir medicininę priežiūrą visą gyvenimą. Jei šiandieniniai kariai prašytų tokių išmokų tokiu pačiu dažnumu kaip tie, kurie dalyvavo 1990–1991 m. Persijos įlankos kare, vien tai galiausiai kainuotų mažiausiai 600 mlrd. dolerių“, – rašo NYT apžvalgininkas, remdamasis Harvardo ekspertės žodžiais.
Galiausiai, L.Bilmes vertinimu, bendros karo išlaidos viršys 1 trilijoną dolerių.
Atsižvelgdami į tai, analitikai pateikia alternatyvius scenarijus, kaip šias lėšas būtų galima panaudoti. Pavyzdžiui, už sumą, išleistą per mažiau nei tris karo savaites, JAV galėjo suteikti nemokamą aukštąjį išsilavinimą šeimoms, kurių metinės pajamos neviršija 125 tūkst. dolerių, arba pradėti visos šalies ikimokyklinio ugdymo programą.
„Karui skiriamos lėšos išgelbėtų dar daugiau gyvybių, jei dalį jų skirtume užsienio šalims. Iš tiesų, per pirmąsias tris karo dienas išleidome daugiau nei 2025 m. iš viso skyrėme humanitarinei pagalbai“, – rašo apžvalgininkas.
Ekonomistės Ester Duflo teigimu, viena karo išlaidų diena galėtų išgelbėti daugiau nei 350 tūkstančių gyvybių nuo maliarijos, o mažiau nei trijų karo dienų išlaidos galėtų padėti įveikti sunkiausius vaikų mitybos sutrikimus pasaulyje ir kasmet išgelbėti iki 1,5 milijono vaikų.
Ekspertai taip pat primena, kad tikroji karų kaina tradiciškai gerokai viršija pradinius vertinimus. Pavyzdžiui, Irako karo metu George'o W.Busho administracija prognozavo 40 milijardų dolerių išlaidas, tačiau vėliau faktinė suma pasiekė apie 3 trilijonus.
Analitikai pabrėžia, kad dabartiniai skaičiavimai taip pat neapima netiesioginių išlaidų – kuro, maisto ir kitų kainų augimo.
