Kaip rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba, remdamasi šaltiniais, tokius sprendimus D.Trumpas priėmė po to, kai JAV sąjungininkai ir Persijos įlankos valstybės privačiai įspėjo jį apie pavojus, susijusius su jo grasinimų Iranui įgyvendinimu.
Pasak pašnekovų, kai kurie sąjungininkai informavo D.Trumpą, kad karas sparčiai virsta katastrofa. Baltieji rūmai taip pat buvo informuoti, kad Irano energetikos objektų sunaikinimas, pasibaigus karinėms operacijoms, beveik neišvengiamai pavers šalį „žlugusia valstybe“ (angl. failed state).
Kaip pastebėjo „Bloomberg“, grasinimų Iranui atsisakymas sutapo ir su kitu prezidento interesu – nuraminti jo pareiškimų ir vykstančio konflikto sukrėstas rinkas. Šaltinių teigimu, D.Trumpo sprendimas, paskelbtas prieš pat prekybos JAV rinkoje pradžią, iš dalies buvo skirtas šioms baimėms išsklaidyti, ir iš karto sukėlė staigų „Brent“ žalios naftos kainų kritimą bei „S&P 500“ ir JAV iždo vertybinių popierių atpigimą.
Pasak regione dirbančio aukšto rango diplomato, kelios dienos prieš D.Trumpo pareiškimą aktyviausi neoficialūs bendravimo su Iranu kanalai buvo organizuoti Turkijos ir Omano. Tuo tarpu kitas šaltinis nurodė, kad pranešimai buvo perduodami per Rijadą, Naująjį Delį ir Kairą. Tačiau neaišku, kokią įtaką šios diskusijos turėjo D.Trumpo sprendimui.
Kitos šalys taip pat patvirtino, kad po D.Trumpo grasinimų vyko derybos su JAV. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris teigė, kad jo vyriausybė buvo informuota apie derybas su Iranu.
„Europos sąjungininkai ypač susirūpinę dėl to, ką užsitęsęs konfliktas Irane galėtų reikšti ištekliams ir dėmesiui karui Ukrainoje“, – kalbėjo premjeras.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministerija paneigė bet kokias JAV ir Irano derybas, nurodydama, kad JAV prezidento pareiškimai yra melagienos, „naudojamos siekiant manipuliuoti finansiniais rodikliais ir naftos rinkomis“.
„Trumpo praktika atsitraukti nuo maksimalistinių grasinimų, paties Irano praktika vilkinti branduolines derybas ir naujausi pavyzdžiai, kai JAV derybas su Teheranu naudoja kaip dėmesio nukreipimą prieš naujus karinius veiksmus, verčia diplomatus ir prekybininkus abejoti, ar derybos gali atvesti prie realaus susitarimo“, – įvertino „Bloomberg“.
Kartu yra rizika, kad pauzė galiausiai gali patvirtinti Irano požiūrio teisingumą, ypač jei derybos žlugs.
„Kyla pavojus, kad Teheranas gaus patvirtinimą, jog grasindamas imtis atsakomųjų veiksmų, ypač prieš energetikos infrastruktūrą regione, jis gali priversti JAV atsitraukti“, – komentavo Jonathanas Panikoffas, buvęs JAV Nacionalinės žvalgybos tarybos direktoriaus pavaduotojas Artimųjų Rytų reikalams.
-
Karas Irane. JAV į Artimuosius Rytus siunčia dar 3 tūkst. karių
-
Saudo Arabija gali prisijungti prie Trumpo karo prieš Iraną
-
Iranas iškėlė griežtas sąlygas karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimui
-
Po Trumpo pažadų – du smūgiai Irano dujotiekiui
-
Degalų kainos šauna į viršų: kokių veiksmų imasi pasaulio valstybės?
Pirmadienį D.Trumpas pažymėjo, kad kontaktai su Teheranu prasidėjo pastarojo iniciatyva. Iš amerikiečių pusės, jo teigimu, derybose dalyvauja jo svainis Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
