Pasak pašnekovų, nepaisant prasidėjusių derybų su Jungtinėmis Valstijomis, Kremlius neatsisako savo maksimalistinių tikslų kare. Maksimali Rusijos programa – Kyjivo kapituliacija, vadovybės pakeitimas, Ukrainos valstybingumo atkūrimas Rusijos sąlygomis ir šalies pavertimas šiuolaikinės Baltarusijos analogu, visiškai priklausomu nuo Maskvos.
Minimali programa – keturių okupuotų Ukrainos regionų kontrolė, apribojant Kyjivo politinę ir karinę nepriklausomybę.
Tačiau net ir antrasis scenarijus lieka nepasiekiamas, pastebėjo „The Moscow Times“.
Rusijos kariuomenė pilnai nekontroliuoja Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių.
Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha antradienį per susitikimą su Lietuvos užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu pabrėžė, kad Ukraina niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijų okupacijos, nesutiks su jokiais apribojimais kariuomenei ir neleis blokuoti sąjungų ir aljansų pasirinkimo.
Pasak straipsnio, tokiomis aplinkybėmis „statoma“ ant trečiojo varianto – diskredituoti V.Zelenskį Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo akyse.
Kremliui artimas pareigūnas pažymėjo, kad šiuo metu visų užduotis – „padaryti nepakeliamą Vašingtono spaudimą“ V.Zelenskiui ir priversti Kyjivą surengti prezidento rinkimus.
„V.Zelenskis nedarys teritorinių nuolaidų. Reikia išspręsti problemą iš esmės – kad jis pasitrauktų“, – aiškino šaltinis.
Kitas „The Moscow Times“ pašnekovas, Rusijos diplomatas, atkreipė dėmesį, kad V.Putinas asmeniškai nemėgsta V.Zelenskio: „Jis metė iššūkį V.Putinui. Viena iš mūsų užduočių – užtikrinti, kad jis daugiau nebevadovautų Ukrainai. Todėl mes metodiškai propaguojame tezę apie jo neteisėtumą ir būtinybę surengti rinkimus“.
Penktadienį V.Putinas pareikalavo Ukrainoje įvesti laikiną išorinį valdymą, globojamą Jungtinių Tautų ir JAV, kad joje būtų galima surengti „demokratinius rinkimus“.
Šis pareiškimas buvo padarytas iš atominio povandeninio laivo „Archangelsk“, kuris yra Rusijos branduolinės triados dalis, ir juo buvo siekiama „žaisti raumenimis“ bei pasiųsti signalą Kyjivui ir Vakarams, pastebėjo „The Moscow Times“ šaltinis.
Kremlius mano, kad V. Zelenskis nebus perrinktas, ir ieško argumentų, kaip įtikinti Jungtines Valstijas, kad Kyjive reikia keisti valdžią.
Kol V.Zelenskis lieka valdžioje, tikriausiai V.Putinas nebus linkęs daryti nuolaidų derybose.
„Bet kokios nuolaidos dabar atrodytų kaip dovana V.Zelenskiui, o ne D.Trumpui. Tai nepriimtina“, – kalbėjo vienas iš šaltinių.
Borisas Bondarevas, buvęs diplomatas, kuris dėl nepritarimo karui paliko Rusijos misiją prie JT Ženevoje, pažymėjo, kad V.Putinas veikia pagal Makiavelio principą: brangink tai, kas tavo, naikink tai, kas svetima.
„Jis gali atiduoti Kanadą ir Grenlandiją D.Trumpui mainais į Ukrainą ir Europą“, – pažymėjo B.Bondarevas.
Pasak politologo Georgijaus Bovto, V.Putino pareiškimas apie išorinio valdymo Ukrainoje būtinybę rodo, kad Kremlius „stato“ ant Ukrainos, kaip žlugusios valstybės, įvaizdžio.
Kremlius supranta, kad norėdamas išlaikyti D.Trumpo susidomėjimą, jis turi padaryti bent simbolinį gestą. Toks bandymas buvo „grūdų sandėrio“ dėl tiekimo per Juodąją jūrą atnaujinimas, apie kurį garsiai paskelbė Amerikos pusė.
-
V.Zelenskio komanda paaiškino, kodėl D.Trumpas pyksta ant V.Putino
-
„Reuters“: išreiškęs nusivylimą V.Putinu, D.Trumpas ruošiasi skambučiui į Maskvą
-
D.Trumpas atskleidė, ko nori Ukraina mainais į susitarimą dėl iškasenų
-
A.Baerbock Kyjive: V.Putinas siekia laimėti daugiau laiko derybose dėl karo pabaigos
-
Kinijos URM: Pekinas bendradarbiaus su Maskva taikos labui
-
Koziriai yra D.Trumpo rankose: du paprasti JAV ėjimai gali parklupdyti V.Putiną ant kelių
Tačiau šis gestas nesuveikė, pripažino Rusijos diplomatas.
„Ukrainiečiams tai nelabai svarbu – jie ir taip tiekia grūdus į Vakarus. O kad sandoris būtų palankus mums, D.Trumpas turi pasiekti, kad Europa atšauktų sankcijas. Tai nepaprastai sunku, jei ne neįmanoma“, – kalbėjo jis.
