Savo straipsnyje ji prisiminė neseniai Paryžiaus Sorbonos universitete skaitytą garsaus amerikiečių istoriko Timothy Snyderio paskaitą, kuris paragino europiečius po to, kai bus pasiektas taikos susitarimas, „suteikti Ukrainai viską, ką turite – narystę Europos Sąjungoje, karius, milžiniškas investicijas“.
„Priešingu atveju jūs visada gyvensite karo šešėlyje. Tai Europos laikas, nes JAV nieko nedarys“, – perspėjo jis.
Pasak S.Kauffman, Europa tai jau supranta ir bando ieškoti sprendimų.
Didžiausias košmaras Europai būtų Rusijos ir JAV susitarimas, sudarytas ukrainiečiams ir europiečiams nedalyvaujant. Jungtinės Valstijos ne kartą iki Donaldo Trumpo yra sudariusios panašių sandorių, todėl tai nėra tik tuščias gąsdinimas, atkreipė dėmesį apžvalgininkė.
„Nėra reikalo pasitraukti iš NATO – D.Trumpas tiesiog nenori, kad jo šaliai tektų karo Ukrainoje našta. Jei Europa nori užimti vietą prie derybų stalo, ji turi turėti ką ant jo padėti, kad būtų atsižvelgta į jos interesus ne tik dėl susitarimo sąlygų, bet ir dėl jo įgyvendinimo.
Susitarimas, kuris D.Trumpui gali atrodyti geras, nes juo sustabdomos „jaunų, gražių žmonių žudynės“, nebus geras susitarimas Europai, jei jis neužkirs kelio V.Putinui vėl pulti Ukrainą. Todėl, Europos požiūriu, tvirtos saugumo garantijos Kyjivui yra svarbiausia bet kokio susitarimo sąlyga“, – dėstė S.Kauffman.
Ir tai yra silpniausia Europos vieta, dėl kurios dešimtmečiais kliautasi JAV apsauga ir tik dabar suprantama, kad JAV garantijos išnyko.
Publikacijos autorė citavo neįvardyto Europos pareigūno žodžius, kad vyksta „labai dinamiška diskusija“ apie tai, kokių saugumo garantijų reikės Ukrainai. Tarp lemiamų šalių šiose diskusijose yra Lenkija, Baltijos šalys, Švedija ir Suomija, o Prancūzija bando imtis lyderės vaidmens, nors tai nėra lengva.
Pirma, pradėta diskutuoti apie bendradarbiavimo formatus, nesusijusius su ES mechanizmais, įskaitant idėją įtraukti Italiją ir Jungtinę Karalystę į Veimaro trikampį (Prancūzija, Vokietija, Lenkija).
„Kai kuriems europiečiams, ypač tiems, kurie stipriausiai susiduria su Rusijos grėsme, Ukrainos žlugimo galimybė kelia siaubą, nes jie būtų kiti eilėje. Atsidūrę tarp Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo, europiečiai pagaliau susiduria su realybe, nuo kurios taip ilgai bandė pabėgti“, – rašo S.Kauffman.
