Karas Ukrainoje. FP: Taikos derybos dėl V.Putino užsispyrimo neužbaigs karo Ukrainoje

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos kariai

Ukrainos gynybos ministerija antradienį oficialiai pradėjo projektą „Kontraktas 18–24“ – savanorišką iniciatyvą, skirtą 18–24 metų amžiaus kategorijos ukrainiečiams, pasirengusiems vieniems metams prisijungti prie gynybos pajėgų.

Apie tai pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

„Kontraktas 18–24“ – tai ne prievarta, ne mobilizacija ir ne prievolė. Tai galimybė žmonėms sąmoningai pasirinkti, įgyti kovinės patirties ir finansinio stabilumo vos per vienus metus. Savanoris pats sprendžia, ar tęsti tarnybą, ar grįžti į civilinį gyvenimą su unikaliomis perspektyvomis“, – sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Pažymima, kad „Kontraktas 18–24“ suteikia valstybės garantuojamą finansinį stabilumą. Štai, kas siūloma:

• 1 000 000 grivinų (23 231 euro) vertės sutartis, iš kurių 200 000 grivinų (4646 eurai) išmokama iš karto, o likusi dalis – tarnybos metu;
• savanoriai kas mėnesį gaus iki 120 000 grivinų (2788 eurų) išmoką + papildomas išmokas už kovines užduotis;
• iš viso iki 2 000 000 grivinų (46 461 euras) per metus;
• nemokamos keliones ir komunalinės išmokos;
• pasibaigus sutarčiai – mokymąsis mokymo įstaigose pagal kvotas valstybės lėšomis;
• teisė išvykti į užsienį po vienų tarnybos metų;
• būsto paskolos su 0,0 proc. metinėmis hipotekos įmokomis pasibaigus sutarčiai;
• savarankiškas padalinio ir karinės specialybės pasirinkimas;
• būsto nuomos mokesčio kompensacija tarnybos laikotarpiu;
• medicininė pagalba, odontologija ir dantų protezavimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Steve'as Witkoffas

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas slapta paskyrė dar vieną specialųjį pasiuntinį – Steve'ą Witkoffą – spręsti Rusijos karo prieš Ukrainą klausimą.

Apie tai praneša laikraštis „The New York Times“, remdamasis šaltiniais. Pažymima, kad oficialus D.Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainos ir Rusijos klausimais yra į atsargą išėjęs generolas Keithas Kelloggas.

Leidinio šaltiniai teigia, kad prieš kelias savaites Amerikos prezidentas „slapta suteikė S.Witkoffui įgaliojimus, išeinančius už Artimųjų Rytų ribų, kad būtų atvertas derybų kanalas su rusais“.

„D.Trumpas asmeniškai pasitiki S.Witkoffu, su kuriuo draugauja nuo devintojo dešimtmečio, ir yra sakęs jam artimiems žmonėms, kad tiki, jog nekilnojamojo turto vystytojas turi reikiamų derybinių įgūdžių, kad padėtų užbaigti karą Ukrainoje“, – sakoma straipsnyje.

S.Witkoffas yra verslininkas, vystytojas ir investuotojas į komercinį nekilnojamąjį turtą. Jo įmonė „The Witkoff Group“ specializuojasi aukščiausios klasės nekilnojamojo turto objektų JAV ir užsienyje vystymo, valdymo ir rekonstrukcijos srityje.

D.Trumpo administracijoje S.Witkoffas eina specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose pareigas. Jam pavyko priversti Izraelį ir „Hamas“ susėsti prie derybų stalo ir per du mėnesius pasiekti kompromisą.

Pažymėtina, kad S.Witkoffas taip pat skrido į Maskvą. Ten jis atvyko, kad išlaisvintų amerikietį mokytoją Marcą Fogelį.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Plataus masto karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik trejus metus. Nepaisant didžiulių nuostolių abiejose pusėse, Kyjivas ir Maskva neketina nusileisti. Tai leidžia numanyti, kad taikos derybos vargu ar padės visiškai nutraukti karo veiksmus, rašo „Foreign Policy“.

Leidinys priminė, kad 2014 m. Ukrainos sąjungininkai tikėjosi, jog karo su Rusija pavyks išvengti. Liūdnai pagarsėję „Minsko susitarimai“ lėmė tai, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nusprendė 2022 m. įsiveržti į Ukrainą.

Šiandieninė diplomatija turės pripažinti tiesą. Ji yra ta, kad Rusija išlieka politiškai stabili ir kariniu požiūriu atspari, nepaisant ekonominių sunkumų ir karinio nuovargio požymių, pabrėžiama leidinyje.

Todėl JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pažadėjusiam kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje, kyla nemažai iššūkių. Vienas iš jų – Kyjivas nebūtinai vykdys jo nurodymus, nes Ukraina turi savo ginkluotąsias pajėgas, savo gynybos pramonę ir Europos šalių pagalbą.

Vis dėlto pagrindinė kliūtis sėkmingoms deryboms yra pati Rusija, teigiama leidinyje. Reikalas tas, kad V.Putinui pavyko pratęsti karą ilgiau, nei daugelis tikėjosi. Tai, kad Rusija sugebėjo išgyventi tokiomis aplinkybėmis, įtikino jį, kad įsiveržimas į Ukrainą turėjo prasmę.

JAV vadovaujamos derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, yra gera idėja, teigiama leidinyje. Tačiau JAV derybininkai turėtų atsižvelgti į tai, kad V.Putino sprendimas įsiveržti į Ukrainą 2022 m. iš tiesų susilpnino Rusiją. Tai pripažįsta ir Rusijos elitas.

Be to, V.Putinui nepavyks užkariauti Ukrainos, mano leidinys. Ukraina vis dar kontroliuoja apie 80 proc. savo teritorijos, nors Rusija ir toliau užgrobia Ukrainos žemes.

Ukrainą susilpnino karas, tačiau ji neturi priežasčių ar noro pasiduoti, pabrėžia leidinys. Ukrainos politinės ir socialinės struktūros sugebėjo atlaikyti neįtikėtiną spaudimą.

Leidinys apibendrino, kad Ukrainos suverenitetui išliks grėsmė tol, kol Rusiją valdys V.Putinas. Jokios derybos neprivers Rusijos valdovo atsisakyti savo tikslų.

Vietoj visiško karo nutraukimo derybose turėtų būti keliamas kuklesnis tikslas – sumažinti kovų intensyvumą. Kad tai pasiektų, JAV turi daryti spaudimą Rusijai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Teismas Maskvoje

Rusija skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes dviem vyrams už tariamą pagalbą Ukrainos kariuomenei – tai naujausi nuosprendžiai nesibaigiančioje represijų kampanijoje, susijusioje su Maskvos karu.

Maskva pradėjo dešimtis išdavystės, terorizmo, šnipinėjimo ir sabotažo bylų prieš savo piliečius dėl tariamo bendradarbiavimo su Kyjivu ar bandymo pakenkti 2022 metų vasarį pradėtam plataus masto Rusijos kariuomenės puolimui.

Tūkstančiai žmonių taip pat buvo įkalinti, sulaikyti ar nubausti už tai, kad viešai ar socialiniuose tinkluose pasisakė prieš konfliktą.

Vakarinėje Kirovo srityje karinis teismas nuteisė vietos gyventoją 21 metų kalėjimo bausme, nes jis buvo pripažintas kaltu dėl trijų geležinkelio objektų padegimo, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB).

FSB teigė, kad jis veikė Ukrainos nurodymais.

Per pastaruosius trejus metus didžiulė Rusijos geležinkelių infrastruktūra, kuria į frontą gabenami kariai ir įranga, ne kartą tapo sabotažo ir padegimų taikiniu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Marcas Fogelis

Nuo 2021 metų Rusijoje dėl su narkotikais susijusių kaltinimų kalintas amerikiečių mokytojas po kalinių mainų su Maskva grįžta namo į Jungtines Valstijas, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

„Šiandien prezidentas Donaldas J.Trumpas ir jo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas gali pranešti, kad ponas Witkoffas palieka Rusijos oro erdvę kartu su amerikiečiu Marcu Fogeliu, kuris buvo suimtas Rusijoje", – pareiškime sakė D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Rusijos bombonešis Su-24

Lenkijos kariuomenė pranešė, kad anksčiau antradienį Rusijos lėktuvas, skridęs iš Kaliningrado eksklavo, trumpam pažeidė oro erdvę virš NATO šalies teritorinių vandenų.

Tai yra naujausias incidentas virš strategiškai svarbios Baltijos jūros.

Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu, paragino sustiprinti saugumą po sabotažo Baltijos jūroje.

„Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų lėktuvas Su-24MR pažeidė oro erdvę virš Lenkijos teritorinių vandenų“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame lenkų ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės pranešime.

Kariuomenės teigimu, iš Kaliningrado skridęs lėktuvas Lenkijos oro erdvėje išbuvo 1 minutę 12 sekundžių ir į jos teritoriją buvo įskridęs iki 6,5 kilometro.

„Lenkijos oro erdvės kontrolės tarnybos palaikė ryšį su Rusijos puse, kuri patvirtino Lenkijos oro erdvės pažeidimą“, – priduriama pareiškime.

Lenkija teigė, kad Rusijos kariuomenė dėl pažeidimo kaltina „lėktuvo Su-24MR navigacijos sistemos gedimą“.

Incidentas įvyko kitą dieną po to, kai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė rekordiškai didelių investicijų planą, skirtą saugumui, ir kalbėjo apie būtinybę „apsaugoti Baltijos jūrą nuo diversijų ir sabotažo“.

Pastaraisiais mėnesiais buvo pažeisti keli Baltijos jūros dugnu nutiesti telekomunikacijų kabeliai. 

„Baltijos jūra beveik tapo NATO šalių, Vakarų pasaulio vidaus jūra“, – pirmadienį pareiškė D.Tuskas.

2023 metais lenkų kariuomenė pranešė, kad per rusų dronų ir raketų ataką Ukrainoje Lenkijos oro erdve praskriejo Rusijos raketa.

2022 metų lapkritį šalia sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito raketa. Incidento metu žuvo du civiliai.

Iš pradžių buvo abejojama, ar raketa buvo rusų, todėl kilo nerimas, kad NATO gali tiesiogiai įsitraukti į karą, mat Lenkija priklauso kolektyvinės gynybos Aljansui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį socialiniame tinkle pranešė, kad JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas lankysis Ukrainoje ir susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Šis karas TURI ir BŪTINAI baigsis – per daug mirčių ir destrukcijos“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D.Trumpas, paskelbdamas apie planuojamą S.Bessento vizitą Ukrainoje. 

Tačiau jis nenurodė, kada vyks ir kiek truks S.Bessento kelionė. Iždo departamentas neatsakė į užklausas šiuo klausimu.

D.Trumpas ragino greitai užbaigti jau beveik trejus metus trunkantį karą Ukrainoje, tačiau ankstesniame interviu transliuotojui „Fox News“ jis taip pat pabrėžė, kad JAV pagalba Ukrainai atsipirks.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu po Miuncheno saugumo konferencijos, kuri vyks vasario 14-16 d. Tai jis sakė interviu laikraščiui „The Guardian“.

Konferencijos metu V.Zelenskis susitiks su JAV viceprezidentu J.D.Vance‘u. Tarp D.Trumpo artimiausios aplinkos žmonių jis yra vienas iš labiausiai priešiškai nusiteikusių Ukrainos atžvilgiu, pažymi leidinys.

Pernai, kai J.D.Vance'as dar buvo senatorius, jis atsisakė susitikti su V.Zelenskiu.

Taip pat Ukrainos prezidentas planuoja derėtis su kitais D.Trumpo komandos atstovais ir JAV senatoriais.

Pasak V.Zelenskio, konkrečios susitikimo su D.Trumpu datos dar nėra, tačiau abiejų lyderių komandos stengiasi dėl jos susitarti. Tikėtina, kad po konferencijos V.Zelenskis vyks į Vašingtoną.

„Tikimės, kad mūsų komandos nustatys susitikimų Jungtinėse Valstijose datą ir planą. Kai tik bus susitarta, mes esame pasirengę, aš esu pasirengęs“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Pete'as Hegsethas / Manuel Balce Ceneta / AP

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija nesiųs JAV karių į Ukrainą. Pentagono vadovas tai pasakė per spaudos konferenciją JAV ginkluotųjų pajėgų vadavietės būstinėje, esančioje Štutgarte (Vokietija).

Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis JAV prezidentas Joe Bidenas nepritarė JAV karių siuntimui į Ukrainą, P.Hegsetho buvo paklausta, ar naujoji Donaldo Trumpo administracija bus pasiruošusi tokiam žingsniui – taip pat ir stebėti ginklų tiekimą.

„Mes nesiunčiame JAV karių į Ukrainą“, – pabrėžė P.Hegsethas.

Karių siuntimas į Ukrainą

Kaip anksčiau rašė portalas „Unian“, sausio mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu aptarė užsienio karių dislokavimą Ukrainos teritorijoje. Kyjivas tai laiko viena iš saugumo garantijų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris taip pat pritarė E.Macrono idėjai dislokuoti taikdarius Ukrainoje.

Visgi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas mano, kad polemika dėl taikos palaikymo pajėgų dislokavimo Ukrainoje yra „netinkama ir per ankstyva“.

15min primena, kad politologas Linas Kojala tinklalaidei politika.lt yra sakęs, kad jokios Europos šalys rimtai nesvarsto taikdarių siuntimo galimybės į Ukrainą.

„Jokioje Senojo žemyno sostinėje niekas rimtai nesvarsto dešimčių tūkstančių karių dislokavimo įsivaizduojamoms paliauboms palaikyti. Ir net nebūtinai dėl politinės valios stygiaus – tų karių tiesiog nėra“, – sakė jis.

Tanklaivis „Eagle S“ / JUSSI NUKARI / AFP

Maskva pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Europos Sąjunga (ES) nuspręs konfiskuoti Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, ir pridūrė, kad laikys tai ataka. 

Apie tai antradienį rašo portalas „Politico“. 

Pirmadienį Rusijos parlamento gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas pareiškė, kad „bet kokia ataka prieš mūsų laivus gali būti laikoma ataka prieš mūsų teritoriją, net jei laivas plaukioja su užsienio vėliava.“

Jo komentarai pasirodė po to, kai šalys, įskaitant Suomiją, Lietuvą, Estiją ir Latviją, nurodė, kad svarsto naujus teisinius mechanizmus, padėsiančius kovoti su Rusijos „šešėliniu laivynu“.

Prieš beveik trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė sankcijų Maskvos naftos pramonei.

Todėl Rusija, norėdama tęsti pelningą naftos eksportą, pasitelkė „šešėlinį laivyną“ – neaiškios nuosavybės arba tinkamai neapdraustus laivus. Šių laivų įgulos taip pat dažnai nėra pakankamai kompetentingos. 

Vakarų pareigūnai taip pat įtaria Rusijos „šešėlinį laivyną“ vykdant sabotažo aktus prieš povandeninę infrastruktūrą.

Pasak A.Žuravliovo, bet kokie veiksmai prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ paskatintų Maskvą imtis „atsakomųjų priemonių“, įskaitant „įsilaipinimą į Vakarų laivus Baltijos jūroje, taip pat aktyvias mūsų Baltijos laivyno, kuriam tikrai neprilygsta Baltijos šalių maži laivai, priemones.“

Tuo metu Kyjivas palankiai įvertino Vakarų šalių pasiryžimą imtis teisinių veiksmų prieš „šešėlinį laivyną“.

Pirmadienį Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad šios iniciatyvos „dabar labai svarbios, nes kiekviena sutrikdytos logistikos diena daro didelę įtaką Rusijos galimybėms finansuoti karą.“