Australija – didžiausia pasaulyje anglies eksportuotoja pagal vertę, vis dar smarkiai priklausanti nuo iškastinio kuro, – nėra prisiėmusi tvirtų įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
S.Morrisonas pažadėjo kasti ir eksportuoti iškastinį kurą tol, kol bus pirkėjų.
Paklaustas apie dalyvavimą pasaulinėje klimato krizės konferencijoje lapkritį, S. Morrisonas laikraščiui „The West Australian“ sakė: „Mes nepriėmėme jokių galutinių sprendimų“.
„Turiu omenyje, kad tai dar viena kelionė į užsienį, o šiais metais buvau keliose ir daug laiko praleidau karantine“, – kalbėjo premjeras.
„Turiu sutelkti dėmesį į padėtį šalyje ir COVID. Maždaug tuo metu Australija atsivers. Bus daug klausimų, kuriuos reikės spręsti, ir aš turėsiu valdyti tuos iškylančius poreikius“, – pridūrė jis.
Dvylikos dienų trukmės susitikimas Škotijoje – didžiausia planuojama klimato konferencija nuo svarbiųjų derybų Paryžiuje 2015 metais – laikomas esminiu žingsniu nustatant pasaulinius išmetamųjų teršalų kiekius, kad būtų galima sulėtinti visuotinį atšilimą.
Australų užsienio reikalų ministrė Marise Payne teigė, kad Australija bus „stipriai atstovaujama“ aukšto lygių pareigūnų, net jei pats S.Morrisonas nevyks į aukščiausiojo lygio susitikimą.
S.Morrisono vyriausybė pareiškė ketinanti pasiekti nulinio anglies dioksido išmetimo tikslą „kuo greičiau“, pageidautina – iki 2050 metų, tačiau neprisiėmė jokių griežtų įsipareigojimų.
Australijos ministras pirmininkas leidiniui teigė mėginąs sutelkti vyriausybę ir šalį prisiimti įsipareigojimus, kad būtų užtikrinta tvirta kryptis ateinantiems 20–30 metų.
Jis vedė sunkias derybas dėl nulinių emisijų tikslo nustatymo su konservatyvia koalicine vyriausybe – savo paties Liberalų partijos ir Nacionalinės partijos koalicija, kurią daugiausia remia kaimo ir kalnakasybos bendruomenes.
Klimato mokslininkai perspėja, kad ekstremalūs orai ir dideli gaisrai dėl žmogaus sukelto visuotinio atšilimo taps vis dažnesni.
Aplinkosaugininkų teigimu, nieko nesiimant, klimato kaita Australijos ekonomikai gali kainuoti milijardus, nes šalis kentės nuo intensyvesnių krūmų gaisrų, audrų ir potvynių.
Paklaustas, ar įsipareigotų siekti konkretaus klimato tikslo, atskirame interviu laikraščiui „The Australian“ ministras pirmininkas atsakė: „Galiu jus patikinti, kad turėsime planą“.
S.Morrisonas leidiniui teigė, kad Australijos, kaip didžiausios energijos eksportuotojos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, padėtis pasikeis, todėl svarbu pereiti prie mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančios ekonomikos.
Visgi ministras pirmininkas pridūrė, kad pokyčius reikia valdyti norint užtikrinti, kad „procesai vyktų, kad viskas būtų atvira, ištekliai turi būti kasami iš žemės – negalima stabdyti gamybos, nes žmonėms reikia valgyti, pasauliui reikia maisto“.
