Baltarusiams nepatinka išlaidų gynybai didinimas
Teiginys: Lietuva pernelyg daug investuoja į gynybą ir ginkluotę, o socialinės bei ekonominės problemos paliekamos nuošalyje.
Faktai: Gynybos išlaidos Lietuvoje iš tiesų yra itin didelės ir auga sparčiai. 2026 m. gynybai numatyta 4,79 mlrd. eurų, t. y. 5,38 proc. BVP – tai didėjimas nuo 2025 m., kai gynybos biudžetas siekė apie 2,5 mlrd. eurų (3,03 proc. BVP).
Tačiau teiginys, kad socialinės išlaidos paliekamos nuošalyje, neatitinka biudžeto duomenų. 2025 m. socialinėms reikmėms – socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui – Lietuva skyrė 20,19 mlrd. eurų.
Tai daugiau nei septynis kartus viršijo gynybos finansavimą, kuris siekė 2,57 mlrd. eurų. 2026 m. ši proporcija kiek sumažėjo, tačiau socialinės sritys kartu vis tiek gavo 22,14 mlrd. eurų, kai krašto apsaugai numatyta 4,91 mlrd. eurų – beveik keturis su puse karto mažiau.
2026 m. valstybės biudžete numatyta apie 27,5 mlrd. eurų išlaidų, o pajamos – apie 21,1 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Biudžetas sudaromas pagal funkcijas: sveikata, švietimas, socialinė apsauga, gynyba, vidaus reikalai ir kt. Kiekviena eilutė turi savo tikslą ir ribas.
Teiginys, esą socialinės bei ekonominės problemos paliekamos nuošalyje, yra manipuliatyvus, nes priešpastato gynybą ir ekonomiką taip, tarsi valstybė galėtų rinktis tik vieną iš jų. Lietuva didina karines išlaidas dėl realios saugumo situacijos regione – Rusijos karo prieš Ukrainą ir nuolatinių grasinimų NATO šalims.
Lietuvos ekonomika – ne viena gamykla
Teiginys: Lietuvos ekonomika apibūdinama kaip silpna: akcentuojamas mažėjantis investicinių projektų skaičius ir pramonės nykimas. Kaip pavyzdys pateikiamas siuvimo fabriko „Šatrija“ uždarymas.
Faktas: Lietuva išlieka auganti Europos Sąjungos ekonomika, kurioje vystomi technologijų, finansinių paslaugų, lazerių, biotechnologijų ir logistikos sektoriai.
Lietuvos ekonomika 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, rodo naujausi Eurostato duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 1,7 proc.
Tai buvo didžiausias ketvirtinis augimas tarp visų ES valstybių. Tarp kitų teigiamą augimą fiksavusių šalių buvo Ispanija ir Portugalija, kurių ekonomikos augo po 0,8 proc., bei Suomija – 0,6 proc.
Pavienių gamyklų uždarymas ar investicijų svyravimai nėra įrodymas, kad visa ekonomika žlunga. Propagandiniame tekste sąmoningai nutylima platesnė ekonominė situacija ir paliekami tik neigiami pavyzdžiai, siekiant sukurti katastrofos įspūdį.
Rąstas akyje – demografija
Teiginys: Lietuva esą „išmiršta“, nes žmonės nebegimdo vaikų, o valstybė žlunga demografiškai.
Faktai: Teiginiai apie gimstamumą ir mirtingumą Lietuvoje iš esmės atitinka oficialią statistiką. Oficialiosios statistikos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje pasaulį išvydo vos 17,5 tūkst. kūdikių – mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo, o mirė 36 869 žmonės.
Vis dėlto iš šių duomenų daryti išvadą, esą Lietuva „pati išmirs“, būtų klaidinga.
Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2020 m. pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo beveik 2 mln. 810 tūkst., o 2025 m. – daugiau nei 2 mln. 890 tūkst. Tai reiškia, jog gyventojų skaičius per pastaruosius metus nesumažėjo, o net paaugo. Lietuvoje atsirado apie 80 tūkst. nuolatinių gyventojų.
Kas dešimtmetį Lietuvoje atliekamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Paskutinįkart jis vyko 2021 m. Tada paskaičiuota, jog per dešimtmetį nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst. arba 7,6 proc.
Pastaraisiais metais šalies gyventojų skaičių reikšmingai veikia migracija: nuo 2023 metų nuolatinių gyventojų skaičius vėl pradėjo augti dėl teigiamos neto tarptautinės migracijos.
2025 metais į Lietuvą gyventi grįžo daugiau kaip 18 tūkst. žmonių, o bendras migracijos balansas išliko teigiamas — į šalį atvyko daugiau žmonių, nei iš jos išvyko. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, migracinės kaitos balansas pernai siekė 23,1 tūkst.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2025 m. parengtoje analitinėje apžvalgoje apibendrinta Lietuvos demografinė situacija 1990-2025 m. Ji padeda suprasti pokyčių priežastis.
Apžvalgoje nurodoma, jog šiuo laikotarpiu gimstamumo lygis Lietuvoje smarkiai sumažėjo. Nuo 2000 m. gimstamumo rodikliai pamažu stabilizavosi, o 2010-2016 m. laikotarpiu kilo. Tačiau vėliau gimstamumas vėl pradėjo mažėti ir 2023 m. pasiekė istoriškai itin žemą lygį.
Pagal ataskaitą, tokias mažo gimstamumo tendencijas lėmė intensyvios jaunimo emigracijos iki 2018 m. pasekmės, pasikeitę vertybiniai požiūriai, vėlyvesnis šeimos kūrimas, ekonominiai, socialiniai ir gyvenimo būdo pokyčiai, būdingi ne tik Lietuvai, bet ir kitoms aukštų pajamų Vakarų visuomenėms.
Nuo 1990 m. fiksuoti reikšmingi šalies gyventojų mirtingumo svyravimai. 1990-2000 m. mirtingumas augo. Nuo 2000 m. stebimas laipsniškas mirtingumo mažėjimas, galimai susijęs su gerėjančia sveikatos priežiūra bei ligų prevencijos priemonių taikymu ir bendra ekonominės situacijos stabilizacija. Vis dėlto nuo 2020 m. stebėtas Lietuvos gyventojų mirtingumo augimas – čia išskirtinas COVID-19 pandemijos poveikis.
Apžvalgoje taip pat nurodoma, jog 1990-2018 m. Lietuvos migracijos balansas buvo neigiamas (emigracija buvo didesnė už imigraciją). Nuo 2018 m. emigracijos rodikliai stabilizavosi, atvykstančių į Lietuvą gyventi asmenų – ir Lietuvos piliečių, ir užsieniečių – srautai gerokai viršijo išvykstančiųjų srautus.
Nuo 2011-2012 m. stebima laipsniško imigracijos augimo tendencija, kuri itin išaugo 2022 m.
Tačiau pati aklavietės situacija, kaip ją pavadino laidos vedėja, iš esmės nesiskiria nuo Baltarusijos. Baltarusijoje skaičių mastas kitoks, tačiau gimimų ir mirčių santykis toks pats kaip Lietuvoje: 2025 metais gimė 54 257 vaikai, o mirčių buvo dvigubai daugiau — 116 530. Natūralus gyventojų mažėjimas abiejose šalyse praktiškai vienodas — beveik septyni žmonės tūkstančiui gyventojų. Tai reiškia, kad Baltarusijos ir Lietuvos gyventojų skaičius šiuo metu mažėja panašiu tempu.
Jei praėjusių metų rodikliai išliktų tokie patys, paskutinis gyventojas abiejose šalyse mirtų maždaug po 145 metų. Skirtumas tik tas, kad Lietuvoje tai įvyktų maždaug 10 mėnesių anksčiau.
Kartojo melą apie translyčius vaikus
Teiginys: Baltijos šalys esą morališkai degraduoja, nes vaikams „primetama“ lyties keitimo ideologija.
Faktai: Tai – vienas dažniausių Kremliaus propagandos naratyvų apie tariamai „supuvusius Vakarus“. Laidoje remiamasi emocingais pasakojimais apie berniukus sijonais ar neva lengvai vaikams prieinamą hormoninę terapiją, tačiau nepateikiama jokių patikimų šaltinių, statistikos ar oficialių duomenų.
Tokie teiginiai labiau skirti ne informuoti visuomenę, o kelti baimę, pasipiktinimą ir stiprinti kultūrinius karus.
Nė viena Baltijos valstybė neturi nei programos, nei įstatymo, kuris skatintų ar įpareigotų mokyklose keisti vaikų lytį. Tą itin sunku padaryti ir suaugusiems.
Nors Civilinis kodeksas nuo 2003 m. liepos 1 d. numato pilnamečių nesusituokusių asmenų teisę medicininiu būdu pakeisti lytį, praktikoje ši nuostata iki šiol nėra iki galo įgyvendinta.
Dar 2003 m. Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi ir įregistravusi Lyties keitimo įstatymo projektą, tačiau jis taip ir nebuvo priimtas – dokumentas buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės.
Dėl to Lietuvoje iki šiol nėra galiojančio įstatymo, kuris aiškiai reglamentuotų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, o asmenys šia teise dažniausiai gali pasinaudoti tik kreipdamiesi į teismą.
Taip pat nėra teisinio reglamentavimo, kuris numatytų nepilnamečiams skiriamus puberteto blokatorius kaip oficialiai pripažintą gydymo praktiką.
Lietuvos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme yra nuostata, pagal kurią neigiamą poveikį vaikams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje Lietuva piešiama kaip žlunganti valstybė – akcentuojamos augančios gynybos išlaidos, mažas gimstamumas, pavieniai ekonominiai sunkumai ir tariama „moralinė degradacija“.
Dalis pateikiamų skaičių yra tikri, tačiau jie ištraukiami iš platesnio konteksto arba interpretuojami klaidinančiai.
Nutylima, kad socialinėms reikmėms Lietuva skiria kelis kartus daugiau lėšų nei gynybai, šalies ekonomika išlieka viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje, o gyventojų skaičių pastaraisiais metais didina teigiama migracija.
Taip pat kartojami nepagrįsti Kremliaus propagandos naratyvai apie tariamą vaikų „lyties keitimo propagandą“ Baltijos šalyse, nors tam nėra jokių faktinių įrodymų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
