„Nereikia manyti, kad nuo vienos dienos iki kitos grįšime prie įprastinių santykių su Rusija ir sakysime: „Elgsimės taip, tarsi nieko nebūtų įvykę“, – sakė Belgijos energetikos ministras Mathieu Bihet, duodamas pirmąjį interviu tarptautinei spaudai nuo savo darbo pradžios.
„Visa tai yra diskusija, kuri intelektualiai skatina tam tikras diskusijas iš fotelio, bet šiandien man neatrodo realistiška, – sakė jis. – Tai yra iliuzinė diskusija.“
„Mes finansuojame karą, turime užsukti čiaupus“
M.Bihet pozicija patvirtina, kad naujoji Belgijos vyriausybė, kuri, vadovaujant ministrui pirmininkui Bartui De Weveriui, pasuko į dešinę, nekeičia savo požiūrio į Rusijos energetiką, nepaisant Jungtinių Valstijų vadovaujamo bandymo tarpininkauti sudarant paliaubas Ukrainoje. Be to, M.Bihet teigė, kad Belgija vis dar remia laipsnišką Rusijos suskystintų gamtinių dujų importo nutraukimą, tačiau nepritarė visiškam draudimui, pastebi portalas „Politico“.
Šis importas pamažu mažėja, sakė centro dešiniųjų politikas ir pažadėjo „tęsti šią kryptį“, kad importas būtų toliau ribojamas.
„Mes finansuojame karą, – sakė jis. – Turime užsukti čiaupus“.
Kalbėta apie importo atkūrimą
M.Bihet komentarai pasirodė tuo metu, kai vis dažniau kalbama apie Europos prieigos prie Maskvos vamzdynais tiekiamos naftos ir dujų atkūrimą.
Praėjusią savaitę Kremlius pareiškė, kad derasi su Vašingtonu dėl nutrauktų „Nord Stream“ dujotiekių atnaujinimo, o Vokietijos centro dešiniųjų krikščionių demokratų partijos pareigūnai, ruošdamiesi eiti į vyriausybę, davė suprasti, kad vieną dieną galėtų atnaujinti povandeninių jungčių veikimą. Tuo tarpu didžiausios energetikos įmonės ir tokios šalys kaip Italija taip pat palaikė idėją atnaujinti importą.
Tačiau M.Bihet sakė, kad „nelabai tiki“, jog tai iš tikrųjų įvyks. „Tai užkerta kelią visai eilei diskusijų: dėl taikos, dėl pagarbos Ukrainos vientisumui, dėl teritorijos, – teigė jis. – Abejoju gerais Rusijos ketinimais šiame fronte.“
Nepaisant to, Belgija išlieka viena didžiausių rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importuotojų Europos Sąjungoje, kartu su Prancūzija ir Ispanija. Nuo sausio mėn. šalis iš Maskvos per Zebriugės uostą importavo 1,1 mln. metrinių tonų SGD, rodo žaliavų tiekimą fiksuojančios įmonės „Kpler“ duomenimis. Pernai ji taip pat buvo didžiausia ES superšaldyto kuro pirkėja.
Praėjusį mėnesį įsigaliojo ES draudimas reeksportuoti rusiškas SGD, draudžiantis šalims, gavusioms šias dujas, išsiųsti jas už bloko ribų. Tačiau kol kas Briuselis vengia siūlyti visišką draudimą, nors ES Rusijos šalininkai jau seniai ragina tai daryti.
Vis dėlto M.Bihet sakė, kad nepritars visiškam draudimui, nebent Belgija kartu su kaimyninėmis valstybėmis parengtų „suderintą strategiją“, taip pakartodamas ankstesnės vyriausybės raginimus sukurti ES masto schemą, kuri neleistų Rusijai nukreipti eksporto į kitus bloko uostus.
Neįtikėtinas Trumpo efektas: Europos bendrovės kalba apie būtinybę grįžti prie bendradarbiavimo su „Gazprom“
15min primena, kad Donaldui Trumpui keičiant santykius su Europa, didžiųjų ES energetikos bendrovių vadovai pradėjo kalbėti apie tai, kas prieš metus buvo neįsivaizduojama. Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės dabar rusiškų dujų importą, taip pat ir iš „Gazprom“, vadina gera idėja, praneša „Reuters“.
Vieną iš pareiškimų apie galimą tiekimo iš Rusijos atnaujinimą padarė Prancūzijos bendrovės „Engie“ vykdomasis viceprezidentas Didier Holleaux: „Jei Ukrainoje bus pasiekta tinkama taika, galėsime grįžti prie 60, o gal net 70 mlrd. kubinių metrų srautų per metus, įskaitant suskystintas gamtines dujas“, – sakė jis.
Jo teigimu, Rusija galėtų patenkinti 20–25 proc. ES poreikių, o ne 40 proc. kaip prieš karą Ukrainoje. Prancūzijos valstybei iš dalies priklausanti „Engie“ prieš karą buvo viena didžiausių „Gazprom“ pirkėjų, pažymi „Reuters“.
„TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanne'as naujienų agentūrai sakė: „Europa niekada nebegrįš prie 150 mlrd. kubinių metrų [dujų] importo iš Rusijos, kaip tai buvo prieš karą... bet aš manyčiau, kad tai galėtų būti 70 mlrd. kubinių metrų.“ Jis paragino ES diversifikuoti tiekimą ir įspėjo, kad negalima pernelyg priklausyti nuo JAV.
Vokietijos bendrovės „InfraLeuna“, valdančios Loinos chemijos parką, vieną didžiausių chemijos pramonės klasterių Vokietijoje, generalinis direktorius sakė, kad daugelis jo kolegų sutinka, jog reikia grįžti prie rusiškų dujų, tačiau pačią temą pavadino tabu.
„Vėl atidarius [„Nord Stream“] dujotiekius, kainos sumažės labiau nei bet kokios dabartinės subsidijų programos“, – sakė Christofas Guentheris.
„Mums reikia rusiškų dujų, mums reikia pigios energijos – nesvarbu, iš kur ji atkeliauja“, – sakė naftos chemijos produktų gamintojos „Leuna-Harze“ vykdomasis direktorius Klausas Pauras.
„Galime įsivaizduoti, kad, Ukrainoje įsivyravus taikai, bus atnaujintas rusiškos naftos priėmimas ar gabenimas“, – sakė Vokietijos Brandenburgo žemės ekonomikos ministras Danielis Kelleris. Šioje žemėje Švedto prie Oderio mieste yra iš dalies „Rosneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla.
Retorikos pokyčiai įvyko Europai susirūpinus dėl savo priklausomybės nuo JAV suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), pažymi „Reuters“. Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro mokslo darbuotoja Tatjana Mitrovaja mano, kad D. Trumpo tarifų karas padidino Europos susirūpinimą dėl šios priklausomybės. „Vis sunkiau žiūrėti į JAV SGD kaip į neutralią prekę: tam tikru momentu ji gali tapti geopolitine priemone“, – pabrėžė ji.
Vienas aukšto rango Europos diplomatas agentūrai „Reuters“ sakė negalįs atmesti galimybės, kad JAV pasinaudos SGD eksporto apribojimu kaip spaudimo priemone.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ES smarkiai sumažino dujų pirkimą iš Rusijos. Dėl šios priežasties 2023 m. „Gazprom“ pirmą kartą per 25 metus patyrė 629,1 mlrd. rublių grynųjų nuostolių. 2024 m. bendrovės nuostoliai išaugo iki 1,08 trilijono rublių.
