2025-11-02 22:51

Belgija teigia, kad įtartini dronai skraidė šnipinėti F-16 naikintuvų

Praėjusį savaitgalį virš Belgijos karinių bazių buvo pastebėti nežinomi dronai. Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas išreiškė spėjimus dėl šių dronų paskirties, praneša „Politico“.
Dronas / Mark Reinstein / ZUMAPRESS.com
Dronas / Mark Reinstein / ZUMAPRESS.com
Temos: 2 Belgija Rusija

Franckeno teigimu, dronai buvo paleisti tam, kad šnipinėtų naikintuvus ir amuniciją.

„Jie (dronai – red. past.) atskrenda šnipinėti, pamatyti, kur laikomi F-16, kur sandėliuojama amunicija ir kita strategiškai svarbi informacija“, – sakė ministras interviu Belgijos televizijos kanalui RTBF.

Jis nurodė, kad jau pradėtas tyrimas po pranešimų apie dronų skrydžius virš „Kleine Brogel“ karinės bazės šiaurės Belgijoje.

Leidinys pažymi, kad ši karinė bazė yra itin svarbi Belgijos gynybai. Čia šiuo metu dislokuoti Belgijos F-16 naikintuvai, pagaminti JAV, turintys galimybę nešti branduolinį ginklą. Ateityje čia bus dislokuoti ir F-35 naikintuvai.

Pažymėtina, kad šis savaitgalio incidentas yra vienas iš daugelio, įvykusių pastaruoju metu Belgijoje ir kitose Europos šalyse. Per pastarąsias savaites keli dronai buvo numušti virš Lenkijos, o nežinomos kilmės bepiločiai orlaiviai taip pat pastebėti virš Rumunijos.

Leidinys pranešė, kad labai tikėtina, jog tai buvo Rusijos dronai, kurie taip pat trikdė oro eismą Danijos, Norvegijos ir Vokietijos oro uostuose.

Nors Franckenas tiesiogiai neapkaltino Maskvos dėl Belgijos oro erdvės pažeidimo, jis užsiminė, kad beveik nėra kitų akivaizdžių kaltininkų.

„Rusai bando tai daryti visose Europos šalyse. Ar tai tikrai jie? Negaliu tvirtinti šimtu procentų, bet motyvai yra akivaizdūs, o veikimo metodai – taip pat“, – sakė jis.

Franckenas pridūrė, kad bepiločių orlaivių karas iš tiesų jau vyksta, ir jo ministerija turi būti tam pasiruošusi.

Belgijos gynybos ministras netrukus pristatys 50 mln. eurų vertės nacionalinės priešdroninės gynybos sistemų planą. Jis teigė, kad lėšos bus skirtos aptikimo sistemoms, trikdytuvams ir zenitiniams pabūklams, skirtiems apsaugoti svarbius objektus.

„The Telegraph“ pažymėjo, kad Vokietija vaidins pagrindinį vaidmenį, jei Rusija puls NATO rytinį flangą. 2024 m. Vokietija karinėms reikmėms išleido daugiau nei 50 mlrd. eurų ir planuoja išleisti dar 377 mlrd. eurų. Šiemet Berlynas panaikino visus finansinius apribojimus gynybos išlaidoms, siekdamas sukurti galingiausią armiją Europoje.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą