Kaip pastebėjo „Politico“, daugeliui Europos vyriausybių, įskaitant ilgametes ir ištikimiausias Amerikos sąjungininkes, D.Trumpo grasinimas taikyti baudžiamuosius muitus visiems, kurie bandys sustabdyti jį užimti Grenlandiją, buvo paskutinis lašas.
Privačiame pokalbyje sunerimę Europos pareigūnai žurnalistams D.Trumpo skubą aneksuoti suverenią Danijos teritoriją apibūdina kaip „beprotišką“ ir „išprotėjusią“, spėlioja, ar jis nėra pagautas „karvedžio režimo“ po savo šalies operacijos Venesueloje. „Politico“, pažymi, kad, Europos pareigūnų nuomone, JAV prezidentas nusipelno griežčiausių Europos atsakomųjų priemonių už tai, ką daugelis laiko aiškiu ir neišprovokuotu išpuoliu prieš sąjungininkus.
Leidinys „The Times“ pranešė, kad Vokietijos vyriausybė yra pasirengusi gerokai padidinti Jungtinių Valstijų nuomą už karines bazes jų šalyje.
Anot straipsnio, Berlyno pareigūnus šokiravo pranešimai, kai iš pradžių buvo pranešta apie galimybę iš viso iškeldinti JAV karius iš Vokietijoje įrengtų bazių, pavyzdžiui, Ramšteino ir Štutgarto, kurios yra svarbios Vašingtonui projektuojant galią Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Vienas „Times“ šaltinis paneigė to tikimybę, tačiau pabrėžė, kad Vokietija galėtų gerokai padidinti nuomos mokestį už naudojimąsi šiais objektais.
„Mes nesileisime šantažuojami“, – spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Prancūzijos ekonomikos ministru Roland'u Lescure'u pareiškė šalies vicekancleris Larsas Klingbeilis.
„Europa duos vieningą, aiškų atsaką, ir mes dabar kartu su savo Europos partneriais rengiame atsakomąsias priemones“, – pabrėžė jis.
Nors buvo svarstytas ir variantas užkirsti Amerikai kelią naudotis svarbiausiais Europos šalių ekonomikos ištekliais, tokiais kaip Danijos insulinas, Suomijos ledlaužiai ar Nyderlandų mikroschemų technologijos, anot „Times“, tai yra mažai tikėtina.
Taip pat garsėja raginimai Europos Sąjungai (ES) panaudoti savo galingą „kovos su prievarta priemonę“ reaguojant į JAV prezidento grasinimus įvesti muitus kilus ginčui dėl Grenlandijos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė apie galimybę suduoti atsakomąjį smūgį ES prekybos ginklu, kuris buvo sukurtas 2023 metais po Lietuvos kaltinimų Kinijai, bet dar niekada nebuvo aktyvuotas.
Europos Parlamento liberalų frakcijos „Renew Europe“ vadovė Valerie Hayer taip pat paragino panaudoti šį ginklą.
Ši priemonė, vadinama „bazuka“ arba „branduoliniu“ pasirinkimu, yra skirta atgrasyti nuo ekonominės prievartos bet kurios iš 27 ES valstybių narių atžvilgiu.
JAV prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad įves muitus kelioms Europos šalims, kol Vašingtonas galės nusipirkti Grenlandiją. Nurodoma, kad muitai bus didinami dviem etapais.
Pasak jo, nuo 2026 m. vasario 1 d. Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Didžiajai Britanijai, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc. muitas visoms į Jungtines Valstijas siunčiamoms prekėms.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. muitas bus padidintas iki 25 proc. Šis muitas galios tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl visiško ir absoliutaus Grenlandijos išpirkimo.
-
Trumpas: pasaulis nebus saugus, jei JAV nekontroliuos Grenlandijos
-
ES raginama prieš JAV panaudoti savo kovos su prievarta „bazuką“
-
JK premjeras: prekybos karas dėl Grenlandijos niekam nenaudingas
-
ES ketvirtadienį rengia neeilinį viršūnių susitikimą dėl Donaldo Trumpo grasinimų Grenlandijai
-
ES teigia, kad po Donaldo Trumpo grasinimų muitais prioritetas yra bendradarbiauti, o ne eskaluoti
-
Premjeras: Grenlandija nekeis kurso nepaisydama Donaldo Trumpo grasinimų muitais
D.Trumpas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos bando sudaryti šį susitarimą jau daugiau kaip 150 metų, tačiau Danija visada atsisakydavo. Jo teigimu, dėl priešraketinės gynybos sistemos „Auksinis kupolas“ ir to, ką JAV prezidentas įvardijo kaip nacionalinį JAV interesą, poreikis įsigyti Grenlandiją yra ypač svarbus.
