Ukraina susiduria su Vašingtono spaudimu skubiai pritarti JAV tarpininkaujamam taikos susitarimui, kurio anksčiau siūlyti variantai kritikų vadinti itin palankiais Kremliui.
Berlyne pirmadienį vykusių derybų rezultatų kol kas niekas nekomentuoja.
Sekmadienį derybos truko 5 valandas, o pirmadienį – maždaug pusantros valandos. Pirmadienio raunde dalyvavo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas), D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) ir Europos pareigūnai.
JAV vyriausybė po sekmadienio susitikimo S. Witkoffo paskyroje socialiniuose tinkluose paskelbė, kad buvo padaryta didelė pažanga.
Ieškant galimų kompromisų susiduriama su didelėmis kliūtimis, įskaitant Ukrainos rytinio Donecko regiono, kurį daugiausia yra okupavusios Rusijos pajėgos, kontrolę.
V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti Ukrainos siekio įstoti į NATO karinį aljansą, jei JAV ir kitos Vakarų valstybės suteiks Kyjivui saugumo garantijas, panašias į tas, kurios siūlomos NATO narėms.
Tačiau Ukraina ir toliau priešinasi JAV pozicijai dėl teritorijų atidavimo Rusijai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori, kad Ukraina išvestų savo pajėgas iš vis dar jos kontroliuojamos Donecko srities dalies.
Pirmadienį taip pat buvo aptarta Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės ateitis ir rinkimai, sakė pareigūnai.
Į V. Zelenskio darbotvarkę pirmadienį taip pat įtraukti susitikimai su Vokietijos ir kitų Europos šalių vadovais.
„Ypač saugumo klausimas galiausiai nulems, ar šis karas iš tikrųjų bus sustabdytas, ar vėl įsiplieks“, – žurnalistams teigė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) atstovas spaudai Stefanas Kornelius (Štefanas Kornelijus).
Vienas su derybomis susipažinęs aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP neigė vokiečių žiniasklaidos pranešimus, kad Ukraina jau visiškai atsisakė idėjos prisijungti prie NATO.
„Kol kas jie nepateikia išsamios informacijos apie saugumo garantijas; tai vienas iš klausimų, kuriuos Ukraina bando išsiaiškinti. Jei ne NATO, tai kas tada? Neatsakius į šį klausimą, negali būti atsakymo apie NATO“, – sakė šaltinis.
Rusijos prezidentas Ukrainos siekį prisijungti prie NATO pavadino didele grėsme Maskvos saugumui ir priežastimi pradėti plataus masto invaziją 2022 metų vasarį. Kremlius pareikalavo, kad Ukraina atsisakytų paraiškos dėl narystės Aljanse kaip bet kokio būsimo taikos susitarimo dalies.
V. Zelenskis pabrėžė, kad bet kokios Vakarų saugumo garantijos turės būti teisiškai privalomos ir remiamos JAV Kongreso.
Kremlius pirmadienį teigė lauksiantis naujausios informacijos iš JAV pusės apie derybas Berlyne.
