Įsilaužimas į Irano ryšių kanalus sukėlė paranoją tarp išlikusių aukšto rango pareigūnų, kurie dabar baiminasi, kad jų skambučius ir pranešimus perima Izraelio žvalgyba, nurodė su Vakarų žvalgybos vertinimais susipažinę žmonės. Dėl to jie stengiasi neskambinti vieni kitiems.
Tačiau jie taip pat nesusitinka, nes izraeliečiai juos seka, o po to smūgiuoja. Kaip pažymėjo „The New York Times“, tokiu būdu buvo pašalintas Gholamreze Suleimani, IRGC „Basij“ sukarintos grupuotės, kuri dalyvavo žiauriai malšinant Irano protestus, vadas.
Izraeliui bombarduojant „Basij“ valdymo organų pastatus, Gh.Suleimani ir jo pavaduotojai pasislėpė palapinėje Teherano miško parke. Būtent ten juos surado Izraelis ir paleido raketą.
Kas atsakingas už derybas?
Aukščiausio rango valstybės aparato susiskaldymas ir jo atstovų negalėjimas komunikuoti tarpusavyje kelia klausimų, kas dabar iš esmės atsakingas už derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl karo nutraukimo ir kaip iraniečiams pavyks susitarti dėl pozicijų, pastebima straipsnyje.
Toks susiskaldymas mažina valdžios institucijų gebėjimą priimti sprendimus ir koordinuoti plataus masto atsakomuosius smūgius, laikraščiui pareiškė JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnai, susipažinę su žvalgybos vertinimais.
Nors Irano saugumo ir karinės agentūros toliau veikia, joms sunku vykdyti bendrą politiką ir kurti naujas strategijas.
Pažymima, kad pirmoji JAV ir Izraelio operacijos ataka prieš Irano sostinę buvo mirtina – jos metu žuvo aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei ir keli vadovai. Tai nutraukė ryšius tarp saugumo, kariuomenės ir civilinės politikos formuotojų.
Kaip rašo „The New York Times“, šiuo metu net nėra aišku, kiek naujasis aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei kontroliuoja vyriausybę. Jis nepasirodo viešumoje. JAV ir Izraelio žvalgybos agentūros mano, kad jis sužeistas. Kai kurie Vakarų žvalgybos pareigūnai pastebi, kad M.Khamenei yra daugiau simbolinė figūra, o svarbiausius sprendimus priima išlikę Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) vadovai.
Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad JAV ir Izraeliui pavyko pasiekti „režimo pasikeitimą“ Irane.
„Vienas režimas buvo nugalėtas, sunaikintas, visi jo atstovai mirę. Kitas režimas taip pat buvo praktiškai sunaikintas“, – dėstė Amerikos lyderis.
Prezidentas užsiminė, kad Irane atsirado „trečiasis režimas“, ir pridūrė, kad JAV derybininkai derasi su „visiškai kita žmonių grupe“, kuri yra „labai protinga“.
Ką tiksliai D.Trumpas turi omenyje, sunku suprasti. Pasak „The New York Times“, lyderių Irane keitimas pragmatiškesniais, kartu išsaugant patį režimą, yra pagrindinis metodas, kurį dabartinė prezidento administracija taiko oponentams.
Venesuelos atveju jis pasiteisino: po Nicolaso Maduro suėmimo naujoji vyriausybė užmezgė daugiau kontaktų su JAV. Panašiai Vašingtonas nori nušalinti Kubos prezidentą ir į jo vietą pastatyti žmogų, kuris pirmenybę teiks ekonominėms reformoms, o ne komunistinės ideologijos laikymuisi.
Dabar Vašingtonas ieško, su kuo derėtis Irane, kad po karo galėtų palikti šaliai vadovauti asmenį, kuris būtų pasirengęs kurti santykius su Vašingtonu, prieš savaitę rašė „Politico“, remdamasis prezidento pareigūnais.
Tačiau gali būti, kad dėl daugelio lyderių pašalinimo ir likusiųjų kontakto trūkumo – Irane tiesiog nebeliko, su kuo derėtis. Iranas savo ruožtu oficialiuose pareiškimuose toliau tvirtina, kad su Jungtinėmis Valstijomis neveda derybų.
-
Trumpas teigia rimtai svarstantis pasitraukti iš NATO
-
JAV ir Izraelio pajėgos smogė Irano plieno kompleksams
-
Buvęs JAV ambasadorius – apie Lenkijos antausį Trumpui: pasielgė teisingai
-
Šaltiniai: Izraelis eliminavo „Hezbollah“ Irako reikalų vadą
-
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose benzino kainos JAE šoktelėjo 30 proc.
