– Ar manote, kad po Andrejaus Jermako atsistatydinimo vyks kova dėl Prezidento kanceliarijos vadovo posto? Ar daug yra norinčių tapti Prezidento kanceliarijos vadovu? Nes, būkime atviri, A.Jermakas irgi atliko tokio žaibolaidžio vaidmenį. Visą negatyvą pirmiausia sugerdavo A.Jermakas, o ne Ukrainos prezidentas. Ir štai tada kyla klausimas: ar dabar kažkas ateis į tą patį vaidmenį, ar tikrai bus visiškai toks pat performavimas, apie kurį skelbia prezidentas, kaip manote?
– Manau, kad tai paaiškės iš karto, kai bus paskelbti atrankos rezultatai. Nes norinčių tai daryti yra pakankamai, net nepaisant krizinės situacijos. Žinote, ką sako: blogas tas kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu, blogas tas politikas, kuris nesvajoja tapti A.Jermaku, turint omenyje jo įtaką.
Bet kuris politikas savo veikloje siekia trijų pagrindinių tikslų: įgyti, gauti ir padidinti valdžią. Tai tiesiogine prasme yra politinės veiklos uždavinys, politinio proceso esmė. Ir todėl, žinoma, daugelis žmonių norėtų tapti ne tik Prezidento kanceliarijos vadovu, bet ir naujuoju A.Jermaku. Bet kad jis būtų nepastebimas ir, kaip sakoma užstalėse: kad būtų visko, ir už tai mums nieko nebūtų.
Pasak informatorių, ponia [buvusi JAV ambasadorė Oksana] Markarova jau iškrito. Tai reiškia, kad ji jau bus patarėja atkūrimo klausimais. Gerai, mes ją čia suprantame. Galimybių liko nedaug.
Ar Jermako poziciją galėtų užimti Budanovas?
– Sakyčiau, kad yra tik vienas.
– Kol kas kalbame apie tris.
Pavyzdžiui, nepastebiu, kad [karinės žvalgybos GUR vadovas Kyrylo] Budanovas būtų rimtai svarstomas [į šį vadovo postą]. Tiksliau, ne tai, kad rimtai svarstomas... Jo atveju būtų neracionalu iš GUR vadovo pareigų pereiti į Prezidento kanceliarijos vadovo pareigas. Man atrodo, kad tai nebūtų pats geriausias vadybinis sprendimas nė iš vienos pusės.
Liko trys pagrindiniai kandidatai: tai [skaitmeninės transformacijos ministras] Mychailo Fiodorovas, [gynybos ministras] Denysas Šmyhalis ir [gynybos pajėgų pulkininkas, dabar kanceliarijos vadovo pavaduotojas] Pavlo Palisa. Pagal tai, ką galiausiai pasirinks V.Zelenskis, bus lemiama.
Nes jei, pavyzdžiui, jis pasirinks M.Fiodorovą, tai reikš, kad, pirma, M.Fiodorovas laimėjo karą prieš A.Jermaką, kurį jie ilgai vedė. Ir, antra, tai reikš, kad atėjo naujas, jaunesnis ir galbūt gražesnis (tai labai subjektyvu), bet toks pat A.Jermakas. Nes daugelis žmonių, kurie asmeniškai pažįsta M.Fiodorovą arba kuriems teko su juo dirbti, kalba apie jį kaip apie žmogų, kuris labai godžiai trokšta valdžios ir galimybės visur įkišti savo žmones.
Nors viešai jis turi labai gerą reputaciją, nebent turint omenyje skandalą su dronų pirkimu per „Gosspecsviaz“, kurį, atrodo, tyrė „BIHUS Info“. O tokiu atveju tai paprasčiausiai reikš, kad naujas tinklas bus kuriamas vadovaujant naujajam A.Jermakui. Mychailo patirtis yra nepaprasta: kiekvienoje ministerijoje jis turi savo žmogų, atsakingą už skaitmeninimą ir ne tik. Taigi tai bus tiesiog naujas technokratinis A.Jermakas.
Jei tai bus Denysas Šmyhalis, bus kita istorija. Ties juo ciklas baigsis. Jis praėjo praktiškai visus valdžios etapus prie V.Zelenskio, kai kuriuos plius minus pagrindinius. Jis buvo ministras pirmininkas, gynybos ministras karo metu, pagrindinės ir svarbiausios ministerijos vadovas, o dabar būtų prezidento kanceliarijos vadovas.
Tačiau jo atveju jis parodys, kad vis dar pereiname prie valdžios išsklaidymo ir šios atsakomybės išskaidymo etapo. Šiuo atveju jis man primins istoriją su [buvusios prezidento sekretorės Julijos] Mendel atleidimu, pamenate? Manau, kad visi prisimena. Nors tai buvo labai seniai ir labai trumpalaikis įvykis, bet net ir tokiu atveju jis buvo įsimintinas. Ji buvo labai spalvinga.
– Ir ji rašė knygas apie prezidentą.
– Taip. Bet ji buvo labai spalvinga. O V.Zelenskis, kaip matėme, nusprendė į jos vietą neišrinkti naujos Mendel, o pasirinko [Serhijų] Nykyforovą, kuris ten kažką daro, kažkaip atlieka savo darbą. Nežinau, ką tai veikia, bet jis jau labai ilgai dirba V.Zelenskio atstovu spaudai.
Ir D.Šmyhalis šiuo požiūriu tikriausiai būtų geras kandidatas, kuris neatkreiptų į save didelio dėmesio, kuris atliktų savo darbą... Bet, vėlgi, dabar nėra prasmės jį perkelti. Girdėjau ir apie tokią konfigūraciją: D.Šmyhalis tampa Prezidento kanceliarijos vadovu, M.Fiodorovas, kuris jau seniai svajoja apie Gynybos ministeriją, jam niežti rankos, tampa gynybos ministru, ir toks pertvarkymas įvyks. Tai taip pat įmanoma.
– Dėl D.Šmyhalio. Prisimename, kad tarp kandidatų į Prezidento kanceliarijos vadovo postą buvo įvardytas ir Pavlo Palisa, kanceliarijos vadovo pavaduotojas, kuris yra kariškis. Buvo kalbama, kad galbūt V.Zelenskis vis dėlto pastatys ant kariškio, nes šalyje vyksta karas, o tai jį taip pat kažkur sustiprintų. O štai D.Šmyhalis – kodėl ne tas pats pasirinkimas? Nes jis ir politikas, ir gynybos ministras. Taigi, žinote, tarsi du viename: tariamai ir kariškis, ir politikas, kuris jau seniai buvo ir virė šiame politiniame padaže.
Tai iš tiesų bus rodiklis, kad V.Zelenskis išgirdo žmones
– Problema ta, kad jis tiesiog jau seniai verda. Matote, jis neatneš jokio reputacijos pagerinimo. P.Palisa, man regis, asmeniškai V.Zelenskiui atrodo šiek tiek rizikingas variantas, bet apskritai jis yra labai teisingas, jei teisingai prie jo prieisi ir mąstysi strategiškai. Nes jis sustiprins reputaciją šiuo metu. Nes jis neturi jokių kliuvinių, nėra jokių didelių pretenzijų ar pastabų prieš jį.
Tai iš tiesų bus rodiklis, kad V.Zelenskis išgirdo žmones. Tai būtų ženklas, kad galima rimtai vertinti, ypač prezidento kanceliarijos iniciatyvas dėl kariuomenės reformos, kurias V.Zelenskis taip pat išreiškė toje pačioje kalboje, kurioje paskelbė apie A.Jermako atleidimą. Ir tai būtų buvęs gana gražus gestas.
Tačiau, kita vertus, kaip rodo praktika, priartėjimas prie kariškių kartais juos politiškai subjektyvizuoja. Ir čia V.Zelenskis gali turėti tam tikrų blyksnių. Jis gali bijoti paskirti Palisą: o kas, jeigu jam labai gerai seksis, kas, jeigu jis, turėdamas tokį Andrejaus Jermako įtakos bagažą, pritrauks daug dėmesio ir įgis rimtą politinį kapitalą bei rimtą įtaką. Taigi čia gali kilti tam tikrų pagrįstų abejonių ir pavydo dėl žmonių meilės. Tai, žinoma, teorinis klausimas.
Jeigu galiausiai tai bus K.Budanovas, man tai yra pats nelogiškiausias ir nesuprantamiausias variantas abiem pusėms
Taigi D.Šmyhalis yra toks tarpinis variantas. P.Palisa, mano supratimu, vėlgi, tai subjektyvu, yra geriausias variantas. O M.Fiodorovas yra blogiausias. Taip yra, jei kalbame apie tris pagrindinius kandidatus. Jeigu galiausiai tai bus K.Budanovas, man tai yra pats nelogiškiausias ir nesuprantamiausias variantas abiem [pusėms].
