Tarnybos vadovas Johnas Ratcliffas teigė, kad inicijavo peržiūrą, siekdamas sutelkti dėmesį į „prieštaringiausią ankstesnės ataskaitos išvadą“ – teiginį, kad Vladimiras Putinas siekė padėti D.Trumpui laimėti rinkimus. Patikrinimo metu nebuvo rasta faktų, kurie leistų abejoti šiuo teiginiu, tačiau buvo aptikta tam tikrų procedūrinių pažeidimų.
️„Nors bendras vertinimas buvo pripažintas pagrįstu, nustatyti procedūriniai pažeidimai ir metodų pasirinkimo problemos suteikė svarbių pamokų nagrinėjant prieštaringas ar politiškai jautrias temas“, – teigiama ataskaitoje.
J.Ratcliffe'o ataskaitoje išskiriamas buvęs CŽA vadovas Johnas Brennanas, tapęs prezidento D.Trumpo ir jo šalininkų taikiniu, kaltinant jį „pirmenybės teikimu pasakojimo nuoseklumui, o ne analitiniam pagrįstumui“.
️Taip pat atkreiptas dėmesys į „Z“ tinklaraštininkų ir kai kurių vyriausybę remiančių žiniasklaidos priemonių turinį.
„MK“ paskelbė naujieną su antrašte „CŽA pripažįsta, kad JAV vertinimas dėl Rusijos Federacijos ir 2016 m. rinkimų galėjo būti šališkas“.
„CŽA oficialiai atsisakė kaltinimų Rusijai dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. rinkimus“, – buvo rašoma tinklaraštyje „Colonelcassad“.
„JAV žvalgybos ataskaita „dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. rinkimus" iš pradžių buvo politiškai motyvuota – CŽV vidaus auditas“, – savo „Telegram“ rašė Kirilas Dmitrijevas, Rusijos investinio fondo vadovas, tapęs pagrindiniu derybininku su Vašingtonu.
Dėl naujausių išvadų J.Ratcliffe'as atsidūrė akistatoje su D.Trumpu, kuris Rusijos kišimąsi į rinkimus pavadino „visiška apgavyste“ ir supeikė pirmines išvadas. Šis ginčas yra jo priešiškų santykių su žvalgybos bendruomene pagrindas, pažymėjo „Bloomberg“.
N️urodydamas atlikti šį vidaus tyrimą, J.Ratcliffe'as paprašė ypatingą dėmesį skirti vertinimui, kad V.Putinas „siekė padėti“ D.Trumpui laimėti 2016 m. rinkimus.
Trečiadienį išslaptindamas ir paskelbdamas apžvalgą, J.Ratcliffe'as neužsiminė, kad ji patvirtina ankstesnę išvadą. Vietoj to socialiniame tinkle „X" jis paskelbė, kad Baracko Obamos laikų pareigūnai „manipuliavo žvalgybos duomenimis ir nutylėjo karjeros profesionalus – visa tai tam, kad pasiektų Trumpą“.
Aštuonių puslapių CŽA ataskaitoje, datuotoje birželio 26 d., tik septintojo puslapio apačioje paminėta, kad pirminės ataskaitos išvados buvo pagrįstos, – ir tai tik skyriuje „Išmoktos pamokos“.
2016 m. CŽA padarė išvadą, kad prezidento V.Putino vadovaujama Rusijos vyriausybė kišosi į rinkimus, siekdama sustiprinti D.Trumpo kandidatūrą prieš Demokratų partijos kandidatę H.Clinton. D.Trumpas atmetė šį vertinimą, tuo metu sakydamas, kad JAV turėtų judėti pirmyn, o ne keršyti Rusijai.
Žvalgybos ir teisėsaugos institucijos tuomet priėjo išvados, kad Rusijos vyriausybė vadovavo plataus masto įsilaužimo operacijai, kurios tikslas buvo kištis į rinkimus ir pakirsti pasitikėjimą JAV demokratija, o vėliau ji virto kampanija, kuria buvo siekiama pakenkti H.Clinton. Rusija ne kartą neigė šį kaltinimą.
Įtarimai dėl kišimosi į rinkimus paskatino tuometinį prezidentą B.Obamą įvesti sankcijas aukščiausiems Rusijos žvalgybos pareigūnams ir išsiųsti iš šalies diplomatus.
„Tuometiniai agentūrų vadovai sukūrė politiškai įtemptą aplinką, kuri sukėlė netipišką analitinį procesą, susijusį su mūsų demokratijai svarbiu klausimu“, – įvertino J.Ratcliffe'as ir pridūrė, kad išslaptino ataskaitą, siekdamas „skatinti analitinį objektyvumą ir skaidrumą“.



